Švedriškės kapinėse perlaidoti partizanų palaikai
Gegužės 17 dieną Ignalinos rajono Švedriškės kaimo kapinaitėse iškilmingai ir su derama pagarba perlaidoti trijų nežinomų partizanų palaikai. Jie buvo surasti 2014 metų rugsėjo mėnesį netoli Švedriškės esančiame Miškiniškių kaimelyje. Palaikai aptikti vienoje duobėje, trijuose mediniuose karstuose. Remiantis išlikusiais istoriniais duomenimis ir liudininkų pasakojimais, nustatyta, kad 1944 m. gruodžio 28 dieną minėtame kaime, Kazimiero Dijoko vienkiemyje, per okupacinės kariuomenės antpuolį žuvo grupė partizanų. Dalis neatpažintų partizanų buvo palaidoti toje pačioje sodyboje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, partizanų palaidojimo vieta buvo pažymėta kryželiu ir prižiūrima vietinių gyventojų.
Švedriškės bažnyčioje palaikus buvo galima aplankyti nuo 12 val., o 14 val. pradėta perlaidojimo ceremonija. Šv. Mišias aukojo Švedriškės klebonas Egidijus Vijeikis, Mielagėnų klebonas Marijonas Savickas ir svečias iš Utenos dekanas Henrikas Kalpokas. Gausiai susirinko vietos bendruomenė, savivaldybės, seniūnijos, įvairių organizacijų atstovai, svečiai iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro. Priešais altorių pastatytus tris karstus puošė Lietuvos vėliavos spalvų vainikai, garbės sargybą ėjo krašto apsaugos savanoriai. Pamoksle buvo paminėta, kad simboliška, minint Kristaus žengimo į dangų šventę, prideramai krikščioniškai palaidoti septyniasdešimt metų šios akimirkos laukusius, gyvybę už savo gimtinės laisvę atidavusius jos sūnus. „Meilė dievui, tėvynei ir artimui vedė tuos žmones į kovą dėl laisvės. Tėvynės laisvė neatsiejamai susijusi su mūsų vidine laisve, kurios dar taip trūksta. Ar mūsų širdyse tebėra gyvi rezistencinės Lietuvos idealai?“, – savo pamoksle kalbėjo dekanas H. Kalpokas.
Po šv. Mišių savanoriai nuvežė vainiką į partizanų žūties vietą Miškinėse. Bažnyčioje vyko minėjimas, kurį vedė kraštietis Rimantas Klimas. Jis priminė per pastaruosius keletą metų vykusius šiame krašte žuvusių laisvės kovotojų atminimo įamžinimo renginius ir pakvietė žmones visų jų atminimą pagerbti tylos minute. Apie 1944 metų pabaigos įvykius pasakojo kraštotyrininkas Laimonas Abarius. Šventų Kalėdų laiką Utenos krašto žmonės praleido baimėje ir siaube. Čia atsiųstas NKVD padalinys šukavo visas apylinkes, ieškojo partizanų, degino sodybas. Kazimiero Dijoko vienkiemyje Miškiniškėse taip pat neišvengta kruvinų žudynių ir gaisro. Jauniausiam nušautam partizanui buvo vos 16-ka metų. Prisiminimais dalijosi Ona Laurinėnienė, gyva tų laikų liudininkė, partizanų ryšininkė, apraudojusi ir savo žuvusius brolius partizanus. Moteris deklamavo eiles, pasakojo apie skaudžius partizanų ir jų artimųjų likimus, pačios patirtą tremtinio dalią. „Visada, net ir baisiausiomis akimirkomis, turėjau viltį. Tikėjau, kad negali būti veltui pralieta tiek nekalto kraujo…“,- sakė moteris.
Meras Henrikas Šiaudinis dėkojo visiems, kurie išsaugojo atmintį, prižiūrėjo partizanų žūties vietą ir nuoširdžiai prisidėjo organizuojant perlaidojimo renginį. „Noriu palinkėti, kad šiandienos neramiame pasaulyje niekada nepasikartotų tokios tragiškos istorijos, kad mes dirbtume ir kurtume ateitį gerbdami savo istoriją ir brangindami laisvę“,- sakė meras.
Už prasmingą darbą įamžinant žuvusiųjų atmintį visiems prisidėjusiems dėkojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Renginyje dalyvavo šio centro Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė, jos pavaduotojas ir Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis. Renginyje taip pat dalyvavo ir kalbėjo Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Ignalinos skyriaus vadovas Vytautas Gimžauskas. Savo mintimis pasidalijo kaimo bendruomenės „Švedriškės santalka“ pirmininkas Antanas Jurgelėnas ir aktyvus narys Jonas Biržinis. Giesmes bažnyčioje atliko Ignalinos kultūros ir centro vokalinis ansamblis „Iš širdies“ (vad. Loreta Kuksėnienė).
Po minėjimo atlikus religines apeigas karstai išlydėti į šalia esančias Švedriškės kapinaites. Prieš septynis dešimtmečius žuvusiųjų partizanų kauleliai pagaliau atrado ramybę. Kovotojų aminimui iššautos trys salvės – pirmoji „už žuvusius partizanus, antroji – „už tėvynę Lietuvą“, trečioji – „ už tautų vienybę“. Sugiedotas Lietuvos valstybės himnas. Ant kapo pastatyti trys kryžiai, vėliau čia bus pastatytas bendras paminklas.
Kazitiškio seniūnas Drąsutis Jelinskas visus pakvietė į Švedriškės bendruomenės namus. Čia buvo parodyti du istoriniai filmai, išdalintos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei savivaldybės padėkos. Visi galėjo pabendrauti ir prisiminimais pasidalinti prie arbatos. Meras Henrikas Šiaudinis padėkojo visiems padėjusiems organizuoti partizanų palaikų perlaidojimo ceremoniją, savo darbais, iniciatyvomis ir liudijimais prisidėjusiems prie istorinės atminties išsaugojimo. Meras padėkas įteikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro memorialiniam departamentui, Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų didžiosios kovos apygardos 8-ajai rinktinei, Švedriškės bažnytkaimio bendruomenei „Švedriškės santalka“, jos nariui Jonui Biržiniui, taip pat partizanų kapavietę ilgus metus prižiūrėjusiems Valdui ir Jonui Žilėnams ir Ignalinos krašto partizaninio judėjimo istoriją puoselėjančiam kraštotyrininkui Laimonui Abariui.
