Švedų pėdsakais per Kėdainių krašto piliakalnius, vietovardžius, asmenvardžius

Birželio 9 ir 10 d. Kėdainių lietuvių ir švedų draugija surengė Kėdainių krašto piliakalnių, ypač turinčių istorinių ryšių su švedais, du pažinimo renginius. Vienas jų – muziejininko ir archeologo A. Juknevičiaus paskaita apie rajono piliakalnius, o kitas – išvyka kartu su istorike, gide A. Pečiulyte į Krakių ir Dotnuvos seniūnijas apžiūrėti poros piliakalnių ir išgirsti kraštotyrininko R. Tamašausko paskaitos apie švedų pėdsakus Kėdainių krašto vietovardžiuose, asmenvardžiuose, sakmėse.

Tai pirmas šių metų draugijos renginys pagal kultūrinės veiklos projektą „Švedijos kultūros dienos: „Kėdainiai myli Švediją“, kurį finansuoja Kėdainių rajono savivaldybė.

Sulaukta savivaldybės paramos

Kėdainių lietuvių ir švedų draugija turi ambicijų kasmet rengti vadinamąsias Švedų kultūros dienas „Kėdainiai myli Švediją“. Pernai, paremiant Kėdainių rajono savivaldybei, buvo surengti trys gana solidūs renginiai, propaguojantys Švedijos kultūrą, meną, istoriją, o šiemet užsimota dar plačiau: dalyvauta savivaldybės kultūros („Švedijos kultūros dienos: „Kėdainiai myli Švediją“) ir nevyriausybinių organizacijų veiklos („Motyvuojantis bendravimas ir bendradarbiavimas Kėdainių kultūrinėje ir kūrybiškumo skatinimo veikloje“) projektų finansavimo iš rajono savivaldybės biudžeto lėšų projektų konkursuose. Abiejuose konkursuose laimėta lėšų − iš viso 1900 Eur − kurios didele dalimi parems būsimus renginius. Už pasitikėjimą ir paramą draugija labai dėkinga savivaldybei, nes už tokią sumą, pridėjus dar draugijos lėšų ir paieškojus kitų rėmėjų, jau galima nemažai nuveikti ne tik savo draugijos labui, bet ir dėl kitų kėdainiečių, besidominčių Švedijos ir Kėdainių istorija, apskritai kultūriniu gyvenimu, kūryba. Tokie renginiai teikia žinių, moko bei šviečia, taip pat yra vertingi dėl bendravimo ir bendradarbiavimo, prasmingo ir malonaus laiko praleidimo.

Pagal projektus numatyti renginiai

1. Kėdainių krašto piliakalnių, ypač turinčių istorinių ryšių su Švedija (Naujaupio, Plinkaigalio ir kt.), pažinimo renginiai (jau įvyko birželio 9−10 d.).

2. Muzikinis meninės knygrišybos šviečiamasis-edukacinis renginys. Dalyvaus Švedijos grupė „Inside Information“, Švedijoje gyvenanti Kėdainių krašto kultūros premijos laureatė Dalia Lopez Madrona. Kūrybinių darbų pristatymas, paskaita apie knygrišybos meną Švedijoje ir Lietuvoje (rugpjūtis).

3. Švedo Jarlo Aleksandro Brantingo, gyvenančio Lietuvoje, tapybos darbų paroda ir tapybos brūkšnelių būdu edukacinė pamoka Kėdainių jaunimui, Jarlo mamos, mokslininkės literatūrologės, poetės Silvijos Laurenčikaitės knygos (pasakos) „Cupės ir Zupės gyvenimas bei nepaprasti nuotykiai“ pristatymas (rugsėjis).

4. Švedų bei lietuvių kalboms ir skandinavistikai skirtas renginys. Bus surengtas susitikimas su VU Skandinavistikos katedros įkūrėja, „Švedų−lietuvių kalbų žodyno“ autore doc. dr. Erika Sausverde ir su VU studentais, studijuojančiais skandinavistiką (spalis)

5. Dvi paskaitos-seminarai: apie motyvuojantį bendravimą ir bendradarbiavimą organizacijos viduje ir tarp organizacijų; apie šiuolaikinę kultūrą, inovatyvias kultūrines veiklas, kūrybines industrijas (lapkritis).

Draugija yra atvira kėdainiečiams ir veiklai kartu

Aukščiau surašyti tie renginiai, kurie yra remiami savivaldybės ir yra skirti visiems kėdainiečiams. Juos vykdyti draugijai padėjo ir padės ne viena Kėdainių rajono kultūros įstaiga: Kėdainių krašto muziejus ir jo padalinys Daugiakultūris centras, Kėdainių r. sav. Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, Kalbų, Muzikos ir Dailės mokyklos, Kėdainių kultūros centras, Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija ir kt. Už tai draugijos nariai yra labai dėkingi. Planuojama dar bandyti įtraukti į savo veiklą kitas nevyriausybines organizacijas, kad veikla būtų dar įvairesnė, įdomesnė, kad kuo daugiau turėtume draugų ir bendradarbių. Projektas „Motyvuojantis bendravimas ir bendradarbiavimas Kėdainių kultūrinėje ir kūrybiškumo skatinimo veikloje“, kuris bus vykdomas rudenį, kaip tik ir bus daugiausia skirtas bendradarbiavimui, ypač kultūrinėje srityje, skatinti ir į jį bus pakviesti kultūros įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų žmonės, su kuriais ateityje būtų galima rengti bendrus projektus, bendradarbiauti.

Draugijos nariai organizuoja ir kitus renginius. Štai pavasarį vyko į žymiojo švedo Ingmaro Bergmano spektaklį „Intymūs pokalbiai“ bei Kaziuko mugę Vilniuje, buvo susirinkę į pokalbį su Kėdainių rajono savivaldybėje nevyriausybines organizacijas kuruojančia Audrone Stadalnykiene, vykta į porą Švedijos ambasados organizuojamų renginių, susitikta su kitų panašių draugijų Lietuvoje atstovais.

Domėtasi švedų pėdsakais piliakalniuose

Birželio 9 d. Kėdainių krašto muziejuje, Vinco Svirskio salėje, muziejininkas ir archeologas A. Juknevičius visiems tądien gausiai susirinkusiems smalsiems kėdainiečiams skaitė įdomią paskaitą „Kėdainių krašto piliakalnių mįslės ir paslaptys“.

Seniausių kontaktų tarp Lietuvos ir kaimyninės Skandinavijos būta dar priešistoriniais laikais. Tyrinėjant Kėdainių rajone esantį Plinkaigalio piliakalnio kapinyną, rastas V−VI a. po Kristaus 25−30 m. vyro kapas ir unikalus archeologinis radinys – geriamasis tauro ragas, kurio ornamentas yra skandinaviškos kilmės. Dotnuvos seniūnijoje yra Naujaupio piliakalnis, dar vadinamas Piliuku, Pilionių piliakalniu ir kitaip. Legendos pasakoja, kad jį supylė švedai savo kepurėmis ir kai kas vadina tą kalnelį Švedkapiais.

Apie Bakainių piliakalnį, kaip susijusį su švedais, A. Juknevičius turėjęs daugiausia žinių. Jis pasakojo, kad Ignotas Bušinskis knygoje „Nevėžio krantai“, išleistoje 1873 m., rašo, jog Bakainių piliakalnio pylimai supilti XVIII a. pradžioje saksų kariuomenės, gynusios mūsų kraštą nuo švedų karaliaus Karolio XII kariuomenės antpuolių. Kare su Augusto II saksų kariuomene ir Lietuvos didikų kariaunų būriais didelių nuostolių patyrė ir švedai. Žuvusius karius jie laidojo Lietuvoje, todėl vietiniai žmonės palaidojimo vietas ėmė vadinti Švedkapiais.

Domėtasi švedų pėdsakais vietovardžiuose, asmenvardžiuose, sakmėse

Kitą dieną draugijos nariai vyko į Krakių ir Dotnuvos seniūnijas, kur būtent ir yra Naujaupio ir Plinkaigalio piliakalniai. Žmones lydėjo ir jiems pasakojo Krašto muziejaus istorikė A. Pečiulytė, o kraštotyrininkas R. Tamašauskas ant Naujaupio piliakalnio skaitė paskaitą tokiomis temomis: švedų pėdsakai Kėdainių krašto vietovardžiuose ir asmenvardžiuose, sakmių motyvai apie švedus (žuvėdus) ir švedkalnius, švedkapius; švedmečių pasekmės. Paskaita ant Naujaupio piliakalnio buvo labai įdomi ir netgi, galima sakyti, mokslinė, nes R. Tamašauskas yra labai atidus ir kruopštus tyrėjas, besidomintis mūsų krašto istorija ir mokantis ją perteikti, remdamasis ir savo kalbiniu išmanymu. Žinoma, buvo papasakota ir ne viena legenda apie šį kalnelį ir koplytėlę ant jo.

Aplankytos Krakės ir žymusis mūsų krašto  medžio meistras Vytautas Ulevičius

Taip pat draugijos nariai aplankė Krakių miestelio pagrindinius lankytinus objektus: stabtelėjo pagrindinėje aikštėje, prie Šv. Mato bažnyčios, paminklo raštijos pradininkui Mikalojui Daukšai (jis Krakėse klebonavo), prie Šv. Kotrynos ordino vienuolyno. Porą valandų praleista Vytauto Ulevičiaus sodyboje. Primintina, kad šiemet Ulevičiui buvo skirtas Kėdainių rajono savivaldybės konkurso „Kultūros versmė“ apdovanojimas nominacijoje „Už viso gyvenimo nuopelnus“. V. Ulevičius yra apie 300 monumentalių ir daugiau kaip 1000 kamerinių darbų autorius. Garsiojo drožėjo skulptūros puošia ne tik Krakių, Kėdainių ar kitų Lietuvos miestų ir miestelių aikštes, sakralines ir kitas vietas. Jo darbai garsina Lietuvą Italijoje, Prancūzijoje, Čekoslovakijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Rusijoje, Graikijoje.

Plinkaigalyje – folklorinis koncertas ir ragautuvės

Apžiūrėję Plinkaigalio piliakalnį ir nuo jo iš tolo pamatę žymiojo Plinkaigalio kapinyno vietą, kuriame ir rastas skandinaviškais raštais puoštas ragas, išklausę istorikės A. Pečiulytės dalykiško ir profesionalaus pasakojimo, draugijos nariai turėjo progos pamatyti ir tądien ant piliakalnio vykusio folkloro festivalio „Aušta aušrelė“ ugnies apeigą „Dijūta kolnali“ bei pasiklausyti folklorinių ansamblių iš Krakių, Akademijos ir Kelmės atliekamų dainų.

Po midaus ir medaus edukacinės-degustacinės pramogos ŠUŠVĖS sodyboje pas bitininkus Jūratę ir Eriką Augustinavičius vykta apžiūrėti XVIII a. Pašušvio dvaro išlikusių pastatų bei parko.

Ekskursijos žmonėms įdomus ir labai neįprastas pasirodė esąs Šv. Antanui su kūdikiu ant rankų paminklas. Pasak legendos – tai XIX a. pabaigoje Pašušvį valdžiusio Zaborskio sūnaus Antano rūpesčiu pastatytas paminklas už tėvo neramią sielą.

Muziejininkų, istorikų, kraštotyrininkų paskaitos ir visa kelionė tikrai praturtino kėdainiečius, suteikė daug žinių bei teigiamų emocijų. Puikios nuotaikos taip pat paskleidė draugijos narės Ingridos Neliupšienės sūnaus Povilo Neliupšio akordeono mažas koncertas, už kurį draugijos nariai jam siunčia ačiū ir linki geros kloties konkurse Italijoje, į kurį jis šiomis dienomis išvyksta.