Sveikatos ekspertų taryba siūlo plėsti COVID-19 testavimo pajėgumus
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį mišriu nuotoliniu būdu susitikęs su Sveikatos ekspertų tarybos nariais, Seimo nare Ingrida Šimonyte ir sveikatos apsaugos viceministre Kristina Garuoliene, aptarė atnaujintą koronaviruso pandemijos (COVID-19) plėtros kiekybinį vertinimą, taip pat būdus tobulinti Lietuvoje taikomas COVID-19 testavimo ir identifikavimo priemones.
„Turime ir toliau siekti, kad valdžios institucijos ir visuomenė sutelktai kovotų su virusu. Esame teisingame kelyje, bet kelionės tikslas dar toli gražu nepasiektas“, – sakė šalies vadovas, padėkojęs kadenciją baigiančios ir naujosios valdžios atstovėms už ryžtą pereinamuoju laikotarpiu dirbti kartu ir ginti Lietuvos interesus.
Prezidento iniciatyva suburtos Sveikatos ekspertų tarybos nariai pabrėžė, kad Lietuvoje taikomos karantino priemonės padėjo sulėtinti COVID-19 plitimą – sumažino viruso efektyvųjį reprodukcinį skaičių iki 1,06. Vis dėlto situacija išlieka sudėtinga, nes koronaviruso paplitimas išlieka labai aukštas: ligoninėse gydoma 1,3 tūkst. žmonių, iš viso identifikuota 27 tūkst. sergančiųjų, taip pat auga mirtinų COVID-19 atvejų skaičius.
Pasak visuomenės sveikatos ekspertų, siekiant toliau efektyviai kovoti su COVID-19 pandemija, būtina tobulinti testavimo algoritmus ir plėsti priemonių arsenalą. Lietuva išlieka viena daugiausiai COVID-19 molekulinių testų atliekančių valstybių, tačiau, daugėjant infekcijos atvejų ir trūkstant kvalifikuoto personalo bei įrangos pajėgumų, vis ilgiau užtrunka ligos atvejų identifikavimas. Dėl šios priežasties Sveikatos ekspertų tarybos nariai rekomenduoja pradėti plačiai naudoti greituosius antigenų testus, pasižyminčius aukštomis jautrumo ir specifiškumo charakteristikomis.
Tokie testai, parodantys rezultatą per 15–30 minučių ir leidžiantys diagnozę nustatyti pirmosiomis ligos savaitėmis ar dar nepasireiškus simptomams, galėtų būti naudojami decentralizuotam testavimui infekcijos židiniuose, didesnės rizikos įstaigose, tokiose kaip globos namai, taip pat simptominių ar rizikingą kontaktą turėjusių asmenų testavimui. Tam reikėtų pritaikyti diferencijuotus testavimo algoritmus, kurie eliminuotų mažesnio, lyginant su molekuliniais testais, greitųjų antigenų testų jautrumo keliamą riziką. Priėmimo skyriuose ar ligoninėse greitieji testai galėtų būti naudojami nesant galimybės atlikti molekulinio tyrimo – tai leistų pagreitinti pacientų, turinčių gretutinių ligų, hospitalizavimą ir specializuotą gydymą.
Be to, Sveikatos ekspertų taryba rekomenduoja plačiau taikyti serologinius testus, skirtus COVID-19 persirgusiems asmenims identifikuoti. Siūloma didinti tokių testų prieinamumą, o testavimo duomenis kaupti bendroje duomenų bazėje, siekiant įvertinti visuomenės persirgimo mastą. Remdamiesi mokslinių tyrimų duomenimis ir Pasaulio sveikatos organizacijos išvadomis, ekspertai ragina parengti aiškius algoritmus dėl persirgusių asmenų, gavusių teigiamą serologinio testo rezultatą, saviizoliacijos ir kitų apribojimų.
Galiausiai Sveikatos ekspertų taryba rekomenduoja inicijuoti Lietuvoje cirkuliuojančių viruso SARS-Cov-2, sukeliančio COVID-19 ligą, genomo tyrimus, siekiant nustatyti vykstančių mutacijų pobūdį ir galimą jų poveikį užkrečiamumui, taip pat diagnostikos ir planuojamų vakcinavimo priemonių efektyvumui. Tokie tyrimai turėtų būti vykdomi nuolat ir užtikrinant reikalingą finansavimą, o surinkti duomenys turėtų būti lyginami su kitų šalių surinktais duomenimis.
Susitikime Prezidentūroje dalyvavo Vilniaus universiteto (VU) mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė. Nuotoliniu būdu prie diskusijos prisijungė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis, LSMU Sveikatos vadybos katedros prof. Mindaugas Stankūnas, kiti Prezidento iniciatyva suburtos Sveikatos ekspertų tarybos nariai, taip pat Seimo narė I. Šimonytė ir sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė.
Artimiausiu metu Sveikatos ekspertų taryba vykdys karantino priemonių efektyvumo ir epidemiologinės situacijos stebėseną, atnaujins prognozes, vertins sveikatos apsaugos sistemos harmonizavimo eigą bei pokyčius, taip pat teiks rekomendacijas dėl psichologinio klimato šalyje gerinimo priemonių.
