Šventosios jūrų uosto valdymą siūloma patikėjimo teise perduoti Palangos miesto savivaldybei
Seimas pradėjo svarstyti susisiekimo ministro Roko Masiulio pristatytas Šventosios valstybinio jūrų uosto ir Žemės įstatymų pataisas (projektai Nr. XIIIP-1933, Nr. XIIIP-1934), kuriomis siekiama pertvarkyti Šventosios valstybinį jūrų uostą į ne valstybinį, o jo valdymą patikėjimo teise perduoti Palangos miesto savivaldybei. Anot pasiūlymo iniciatorių, toks Šventosios valstybinio jūrų uosto reorganizavimas turėtų teigiamą įtaką jo administravimui, būtų operatyviau sprendžiamos regioninės problemos.
Priėmus pataisas Šventosios jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdytų, naudotų ir ja disponuotų Palangos miesto savivaldybė. Pasak ministro, numatoma, kad Šventosios jūrų uosto naudojimo taisykles ir Šventosios jūrų uosto laivybos taisykles tvirtintų Palangos miesto savivaldybės taryba.
Teikiamais pakeitimais taip pat būtų atsisakoma nepagrįstų išlygų, kai Šventosios jūrų uosto žemė gali būti išnuomojama ne konkurso tvarka, t. y. atsisakoma nuostatų, kad uosto žemė gali būti išnuomojama pirmumo tvarka juridiniams asmenims, kurie joje įsigijo statinius, taip pat uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau jiems išnuomotą uosto žemę ir dėl to nutrauktas prieš terminą uosto žemės nuomos sutartis.
Šiuo metu Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatyme nustatyta, kad Šventosios valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos valstybės nuosavybė, o jo steigėja yra Vyriausybė.
Po pristatymo už teisės aktų pakeitimus balsavo 93 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Ekonomikos komitete, papildomu – Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 22 d.
