Šventosios uosto atstatymo projektui siūloma teikti prioritetą

Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo projektas yra reikšmingas ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai, todėl šis projektas turėtų būti prioritetinis – vienbalsiai konstatuota ketvirtadienį Palangos miesto savivaldybėje vykusiame pasitarime, inicijuotame Palangos miesto savivaldybės ir Lietuvos mokslų akademijos ekspertų darbo grupės, vadovaujamos profesoriaus Algimanto Grigelio.

Šio susitikimo metu taip pat konstatuota, kad uostui atstatyti reikalinga dokumentacija yra – parengtas uosto detalusis planas, atstatymo projektas, gautas statybos darbų leidimas. Svarbiausias dabar spręstinas klausimas – galimi finansavimo šaltiniai.

Pasitarimą dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto infrastruktūros atstatymo projekto inicijavo Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos mokslų akademijos ekspertų darbo grupės, vertinusios Šventosios uosto atstatymo projektą, nariai. Be akademikų bei Palangos miesto savivaldybės atstovų – mero Šarūno Vaitkaus, Savivaldybės tarybos narių Vaidoto Bacevičiaus, Dainiaus Želvio, Vaido Šimaičio, Irenos Galdikienės, administracijos direktoriaus pavaduotojos Violetos Staskonienės, šiame susitikime dalyvavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, UAB „Sweco hidroprojektas“, Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos, Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupės atstovai, Šventosios seniūnaitis Ramutis Šeštokas, bendruomenės nariai.

Profesorius A. Grigelis pabrėžė, jog Šventosios uosto svarba yra didelė tiek ekonominiu, tiek socialiniu-visuomeniniu požiūriu, daro įtaką Vakarų Lietuvos regiono ekonominei plėtrai bei Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdžiui. „Todėl siūlau padiskutuoti, ar reikėtų šiam uostui suteikti valstybinės reikšmės statusą. Taip pat kviečiu visus pasisakyti, ar esate už tai, kad reikėtų įkurti Valstybinę Šventosios uosto direkciją“, – į pasitarimo dalyvius kreipėsi A. Grigelis.

Kalbėdamas apie uosto atstatymo galimybes Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius A. Vaitkus pabrėžė, jog uosto infrastruktūra yra ne tik molai, bet ir patogūs privažiuojamieji keliai, šaligatviai, žvejams reikalinga infrastruktūra, turi būti išspręsti ir aplinkosauginiai, su krantų erozija, taip pat – su vandens turizmo plėtra susiję klausimai. „Pastatyti tik infrastruktūrinius elementus nesukuriant bendros visumos būtų didelė klaida. Todėl siūlome ieškoti galimybių konsoliduoti kelių ministerijų ¬– Susisiekimo, Žemės ūkio, Aplinkos bei Ūkio ¬– lėšas, siekiant atstatyti Šventosios uostą“, – kalbėjo A. Vaitkus bei pridūrė, jog Šventosios uostas galėtų būti vertinamas ir kaip socialinis projektas bei pretenduoti į Europos Sąjungos lėšas.

Palangos meras Š. Vaitkus pabrėžė, jog Šventosios uosto atsiperkamumo klausimas net neturėtų būti svarstomas, kadangi šis objektas labai svarbus ne tiek ekonominiu, kiek socialiniu, turizmo plėtros požiūriu, ne mažiau svarbu ir sukurti reikiamą infrastuktūrą priekrantės žvejams. „Tai – valstybės infrastruktūra, kuri daro šalies miestus ir miestelius patrauklius“, ¬– pabrėžė Palangos meras. Šiai minčiai pritarė ir kiti pasitarimo dalyviai.

Kurorto vadovas pabrėžė, jog svarbiausias Vyriausybės žingsnis jau žengtas – Šventosios uosto atstatymui pritarta, o projektui įgyvendinti reikalingos lėšos nėra utopinės. Kaip pavyzdį meras pateikė Palangos aplinkkelį, kuris už 128 mln. litų, įgyvendinant viešosios ir privačios partnerystės projektą, buvo pastatytas per pusantrų metų. Kitas galimas finansavimo šaltinis – ES lėšos, taip pat – konsoliduotos keleto ministerijų lėšos. „Vyriausybės pozicija ne kartą buvo išsakyta –Šventosios uosto atstatymo projektą įgyvendins“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Pasitarimo dalyviai vienbalsiai sutiko – finansavimo klausimas turėtų būtų svarstomas Strateginiame Vyriausybės komitete.