Tarnybinis šuo – ištikimas partneris pareigūnui

„Šuo – geriausias žmogaus draugas“ – senas ir visiems žinomas posakis, tačiau tarnybiniai policijos šunys daugiau nei draugai, jie – ištikimiausi partneriai su jais dirbantiems pareigūnams.

Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas šiuo metu turi 11 tarnybinių šunų. Tai įvairaus amžiaus vokiečių ir belgų aviganiai. Jauniausiam Briksui rugsėjį bus 2-eji, vyriausiajam Natui jau 11 metų. Kinologai su šunimis dirba visame regione, gana dažnai tenka vykti pagelbėti kolegoms iš kitų apskričių.

Kiekvieno tarnybinio šuns šeimininkas – konkretus pareigūnas, tačiau kai kurie kinologai turi net du jiems priskirtus augintinius. „Pas mus šiuo metu dirba 6 pareigūnai, nors šunų skaičius yra kur kas didesnis. Kai kurie šunys jau seni, tad reikia ruošti pamainą, todėl pareigūnas rūpinasi tiek senu augintiniu, tiek jaunu“, – pasakoja Arūnas Petrošius, Šiaulių apskr. VPK Patrulių rinktinės kinologų būrio vadas. Jis sako dažnai girdintis klausimą, kas nutinka keturkojui, kai šis baigia tarnybą. A. Petrošius tikina, kad tarnybiniai šunys pasenę ir jau nevykdantys užduočių toliau gyvena kartu su kitais augintiniais iki savo dienų galo.

Policijos šunys atlieka įvairius darbus – ieško dingusių ar besislapstančių žmonių, daiktų (pvz. kai bėgdami įtariamieji išmeta įkalčius), ieško lavonų, narkotikų ir psichotropinių medžiagų, padeda sulaikyti įtariamuosius. Pilnas šuns parengimas darbui užtrunka apie 2 metus. „Dresūroje pirma akcentuojama partnerystė, o tik po to lyderystė. Jeigu norime, kad individas atsiskleistų, nebūtų užsidaręs, visur turi būti partnerystė“, – dresūros subtilybes atskleidžia kinologas.

Tarnybos metu pasitaiko ramių dienų, kai niekur vykti nereikia, tačiau kartais per dieną šunys kviečiami į keliolika operacijų. Ir nors augintiniai nuolat mokomi ir treniruojami, nuvykus į įvykio vietą situaciją prognozuoti sunku. „Šuo ne robotas, mes jo neužprogramuosim, kad atvažiavus į vietą, jis tiksliai darytų tai, ko norim. Kartą buvo atvejis, kai vykom sulaikyti įtariamųjų, virusių naminę degtinę. Buvau įsitikinęs, kad jokių problemų nebus. Kas gali pabėgti nuo mano šuns? Atvažiuojam į vietą, už 60 metrų asmuo, kurį reikia sulaikyti. Šunį sufokusuoju, jis pasiruošęs. Tuomet šaukiu komandą, kad policija, stok! Gal vyras sustos, nereikės šuns naudoti. Aišku įtariamasis mus pamato ir bėga. O ten – Dubysos upė, dideli, statūs šlaitai. Taigi, jis bėga, šuo vejasi, abu dingsta iš mano akiračio. Pribėgu prie upės – įtariamasis leidžiasi šlaitu, o šuo stačia galva įsmigęs į vadinamą brogą, kurią, kai verda naminukę, išpila lauk. Adrenalinas man, adrenalinas šuniui, šis kažkaip išlenda, nors buvau pagalvojęs, kad gal užsimušė. Viskas vyko labai greitai. Šuo vėl pradeda persekioti. Įtariamasis jau kitoje pusėje upės, šuo bėga į upę, srovė neša, kol abu persiiriam į kitą pusę, įtariamojo nebėra. Tuomet šunį naudojau jau pagal kitą paskirtį – žmogaus paieškai. Maždaug už kilometro nuo mūsų pagaliau jį pamatėm. Ir tuomet šuniui pavyko jį pavyti ir pagauti“, – vieną įsimintiniausių istorijų pasakoja A. Petrošius.

Kartais kinologai su šunimis kviečiami ieškoti miške pasiklydusių žmonių. Dažniausiai tai būna vyresnio amžiaus gyventojai, bet kartą teko ieškoti 4 metų vaiko, miške praleidusio 10 valandų. „Šuns reakcija buvo labai įdomi. Paprastai radęs žmogų šuo prie jo atsisėda ir garsiai loja pranešdamas apie rastą žmogų, kad aš galėčiau ateiti. O tą kartą šuo lojo labai tyliai ir pats bandė vaiką atversti, nes šis gulėjo užsikniaubęs. Atrodo, kad pats bandė suteikti pagalbą. Jis nemokytas tokių dalykų, o šioje situacijoje labai jautriai sureagavo“, – išskirtines akimirkas prisimena pareigūnas.

Policijos sistemoje tarnybiniai šunys vadinami „specialiąja priemone“ arba „biologiniu turtu“. Anot A. Petrošiaus, ne kiekvienas gali dirbti su tokiu partneriu: „Čia reikia daug bendrauti, o kartais ne kiekvienas moka su kitu žmogumi bendrauti, tuomet jis to nemokės ir su šunimi. Juk ne visiems bendravimo reikia, kitiems gerai visą dieną prie monitoriaus praleisti ir dirbti su informacija. O čia reikia nuolat su gyvūnu būti, jam skirti dėmesio, dirbti“, – sako A. Petrošius. Pareigūnas su savo augintiniais ne tik treniruojasi ar vyksta į užduotis, tačiau kartais keturkojį pasiima drauge praleisti laisvalaikį.

Pastaruoju metu tarnybiniai šunys ne tik atlieka rimtas užduotis, bet gana dažnai pasirodo šventėse, labai laukiami prevencinėse akcijose mokyklose, vaikų stovyklose.

Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra apie 70 tarnybinių šunų.