9 birželio, 2021

Tarp labiausiai teršiančių – valymo paslaugas teikiančios įmonės

Vilniaus nuotekų valykla iš paukščio skrydžio

„Vilniaus vandenys“ sudarytame taršiausių įmonių reitingo pirmajame penketuke atsidūrė ne tik  popieriaus, plastiko ir maisto gamybos pramonė, bet ir valymo paslaugas teikiančios įmonės. Valyklų, skalbyklų, autoplovyklų nuotekose itin didelį teršalų kiekį sudaro ftalatai, pastaruoju metu keliantys didelį susirūpinimą ne tik vandentvarkos bendrovėms, bet ir aplinkosaugininkams, sveikatos specialistams.

Valymo įmonės – taršos reitingo penketuke

Remiantis bendrovės „Vilniaus vandenys“ periodiškai vykdomais nuotekų tyrimų rezultatais, sudarytu Vilniaus nuotekų taršos žemėlapiu ir taršiausių įmonių reitingu, būtent ftalatų, aliuminio ar cinko koncentracijos viršijimai dažniausiai yra fiksuojami valymo paslaugas teikiančiose įmonėse – valyklose, skalbyklose ar autoplovyklose. Pagal bendrovės sudarytą taršiausių sektorių reitingą, valyklos, skalbyklos ir autoplovyklos užima 4-ąją vietą.

Pasak „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktoriaus Sauliaus Savicko, ftalatų, priskiriamų specifinėms, pavojingoms medžiagos koncentracijos viršijimas valymo įmonių nuotekose gali būti nulemtas veikloje naudojamų valymo, plovimo priemonių bei cheminių dalelių, atsiskyrusių nuo plaunamų paviršių ir medžiagų. Dėl agresyvių valymo, skalbimo priemonių naudojimo buityje į valymo įrenginius atiteka ir ftalatais labiau užterštos gyventojų nuotekos.

„Šiais metais ypač suaktyvinome įmonių į mūsų valymo įrenginius išleidžiamų nuotekų kontrolę, iš verslo klientų atitekančias nuotekas tiriame dažniau, tiriame platesnį teršalų spektrą. Per pirmąjį šių metų pusmetį iš paimtų nuotekų mėginių vien ftalatų jau atlikome per 300 tyrimų, o iki metų pabaigos iš viso esame numatę jų atlikti iki 1000“, – sako „Vilniaus vandenys“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius.

Procesus keičia nenoriai

Bendrovės „Vilniaus vandenys“ duomenimis, bendra nuotekose randamų teršalų koncentracija pastaraisiais metais išaugo penktadaliu, padidėjo teršalų įvairovė. Viena sparčiausiai augančių ir labiausiai sunerimti verčiančių  – tarša ftalatais, taip pat fiksuojama sunkiųjų metalų tarša. Tarp nuotekose aptinkamų metalų yra varis, cinkas, nikelis, chromas, švinas kadmis ir aliuminis. Visi jie daugiau ar mažiau toksiški, kenkia ir žmogui, ir aplinkai.

„Vilniaus vandenys“ turi pareigą kontroliuoti į miesto valymo įrenginius išleidžiamas nuotekas, jų užterštumą, o juridiniams klientams skaičiuoti padidintos taršos mokestį, jei viršijamos leistinos, t. y. numatytos teršalų koncentracijos ribos. 

„Leistinas taršos normas viršijančioms įmonėms skaičiuojame padidintos taršos mokestį, reikalaujame sumažinti taršą, pateikiant taršos mažinimo priemonių planą. Vis labiau griežtiname ir sutartinius jų įsipareigojimus. Tačiau įmonėms daugeliu atvejų yra paprasčiau susimokėti padidintos taršos mokestį nei keisti savo požiūrį ir procesus. Nors verslo požiūris į nuotekų tvarkymą ir aplinkosaugą pamažu keičiasi, vis tik dar pasitaiko atvejų, kai mokesčio už padidintą taršą įmonės bando išvengti, ginčyti atliekamų tyrimų rezultatus“, – sako „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovas.

Siekia ugdyti

Pasak „Vilniaus vandenų“ atstovo, pagrindinis bendrovės tikslas – ne apmokestinti teršiančias įmones, bet paskatinti jas ir visuomenę būti sąmoningais – aplinkos švarą laikyti prioritetu bei nuosekliai mažinti savo vykdomos veiklos įtaką gamtai. Bendradarbiaujant su verslu „Vilniaus vandenys“ paruošė verslui specialų rekomendacijų ir gerosios praktikos gidą. Verslo klientus bendrovė ragins pasirašyti atsakingo kliento chartiją ir ne tik atsakingiau tvarkyti į valymo įrenginius išleidžiamas nuotekas, bet ir įsitraukti į aplinkos tausojimo ir vartotojų sąmoningumo ugdymo veiklą.

Bendrovė inicijuoja ir įstatymų pakeitimus. Šių metų kovą „Vilniaus vandenys“ kreipėsi Aplinkos ministeriją, siūlydama griežtinti gamybos įmonių į nuotekas išleidžiamų ftalatų ir fenolių reguliavimą. Įpareigoti įstatymais jas mažinti į nuotekų valyklas patenkančių prioritetinių pavojingų teršalų koncentracijas bei bazinę taršą, numatyti tarpinius etapus bei veiksmus, kad iki 2033 m. tarša ftalatais būtų nutraukta.

„Vilniaus vandenys“ yra didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė, tiekianti geriamąjį vandenį ir tvarkanti nuotekas daugiau nei 265 tūkst. klientų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Per parą bendrovė patiekia apie 93 tūkst. kub. metrų vandens ir surenka bei išvalo daugiau nei 111 tūkst. kub. metrų nuotekų.

 

Teršalų lentelė

 


Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

7 kovo, 2025

Lietuvoje penktadienio dieną šalies meteorologai užregistravo naują šilumos rekordą šiais metais. Aukščiausia temperatūra fiksuota Druskininkuose. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas […]

5 kovo, 2025

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne oficialiai atidaryta nauja edukacinė erdvė „Padėk“, skirta mokymuisi, kūrybai ir tvariam gyvenimui. Iškilmingame renginyje dalyvavo […]

5 kovo, 2025

Marijampolės profesinio rengimo centras (Marijampolės PRC) neseniai sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo – įstaigai suteiktas ISO 14001:2015 sertifikatas, kuris įrodo […]

27 vasario, 2025

Aplinkos ministras Povilas Poderskis, reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Vidaus vandens kelių direkcijos kartu su Alytaus miesto ir […]

27 vasario, 2025

Lietuvoje ir visoje Europoje intensyvėjant diskusijoms apie būtinybę didinti išlaidas krašto apsaugai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė ragina šiame […]

23 vasario, 2025

Tikrų sengirių Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, praktiškai neliko, Eltai teigia gamtininkas botanikas Mindaugas Lapelė. Anot jo, apskritai nėra […]

Regionų naujienos