Kokius vardus savo vaikučiams kėdainiečiai suteikė 2015 metais

Anot Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus vedėjos Gaivos Petrauskienės, 2015 metais mergaitėms dažniausiai buvo suteikiami šie vardai: Urtė, Emilija, Lėja, Ieva, Austėja, Luknė, Melita, Liepa; o berniukams šie: Matas, Jokūbas, Emilis, Kajus, Domas, Dominykas, Aironas, Adrijus, Lukas, Nojus. Taigi Urtės ir Mato vardai – populiariausi Kėdainiuose.

Yra ir Rihana bei Styvenas, taip pat Derya bei Soufjan

Reti mergaičių vardai, suteikti 2015 m. mergaitėms Kėdainiuose, yra šie: Deina, Rihana, Sema, Dorotėja, Rijana, Aiga, Gluosnė, Nila, Anelė, Eleonora, Magdė, Agota, Elžbieta. Reti berniukų vardai: Styvenas, Damianas, Itanas, Kailas, Neilis, Neimantas, Natalijus, Drąsius, Motiejus, Vincentas, Povilas, Benediktas, Rapolas, Vytautas, Adomas.
Tokių vardų kaip Rihana, Deina, Styvenas ar Damianas peikti nereikėtų. Gal kai kam jie atrodo neįprasti (vieni nusižiūrėti iš kažkur, kiti sukurti), bet jie dera prie mūsų kalbos sistemos ir yra priimtini.

Pastaruosius porą dešimtmečių atsiranda vis daugiau vaikų, pavadintų lietuvių kalbos sistemos neatitinkančiais vardais: be galūnių, svetimos rašybos. Kėdainiuose tokių neadaptuotų svetimos kilmės vardų pernai suteikta irgi nemažai: Sophia, Lucia, Layla, Soufjan, Kai, Serkan, Derya, Zeynep, Dee, Mason, Nathan, Isra, Mia, Ella, Andrea. „Čia mūsų užsieniečiai“, − sako Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus vedėja Gaiva Petrauskienė. Kad dalis vardų perimama iš kitų kultūrų, kuriose gyvena ar gyveno emigravę Lietuvos piliečiai, yra normalu. Tik visgi būtų gerai tuos svetimus vardus adaptuoti prie lietuvių kalbos sistemos, jei jau gyvenama Lietuvoje.

Nemažai gražių dvivardžių

Suteikti du vardus irgi gana populiaru. Pernai Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje tokie dvivardžiai vaikai buvo užregistruoti keli. Tai Martynas Donatas, Ada Olivija, Tina Amelija, Tadas Nikolajus, Timotiejus Mažvydas, Benjaminas Nojus, Miglė Akvilė. Džiugu, kad visi vardai labai gražūs. Primintina, kad tarp dviejų vardų nereikia brūkšnelio. Brūkšnelis rašomas tarp dviejų pavardžių, pvz., Rūta Štaraitė-Švedienė.

Daugiausia – krikščioniškųjų (lotynų, graikų, hebrajų kilmės) vardų

Kaip matome, daugiausia suteikiami gražūs lietuviški vardai. Žinoma, jei pasigilinsime į vardo kilmę ir reikšmę, atrasime, kad, pavyzdžiui, populiariųjų Kėdainiuose Urtės ir Mato vardų kilmė visgi yra svetima. Įdomu, kad Urtės vardą iš graikiško Dorotėjos vardo sukūrė Mažosios Lietuvos gyventojai. Bet juk ir tokio įprasto, laikomo grynai lietuvišku Jono vardas taip pat nelietuviškos kilmės. Tai hebrajiškas asmenvardis, šventojo vardas. Beje, Jono vardu pernai buvo pavadinti 4 naujagimiai. Populiarieji Emilijos, Kamilijos, Dominyko vardai – lotyniški, Lėjos, Nojaus, Jokūbo – hebrajiški. Iš populiariųjų Kėdainiuose lietuviškiausi yra Liepos ir Austėjos vardai – jie yra baltiškos kilmės. Baltiškųjų vardų, dažniau mergaitėms suteikiamų, nuo XXI a. pradžios vis daugėja (Viltė, Gabija, Ugnė). Kaip ir daugėja trumpų, dviskiemenių vardų. Ypač berniukams norima suteikti kuo trumpesnį vardą ir vis populiaresni tampa įvairios kilmės vardų trumpiniai.

Užeikite į vardai.vlkk.lt, pavartykite žodynus 

Iš kur sužinoti vardo kilmę, reikšmę, jo populiarumą, dažnumą? Siūlau Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadą, sukauptą VLKK interneto svetainės pasvetainėje http://vardai.vlkk.lt/. Čia teikiami visi Lietuvos Respublikos piliečių ir Lietuvoje nuo 1991 m. gimusių vaikų vardai.

Vardus čia stengiamasi išanalizuoti, sugrupuoti pagal kilmę, išlinksniuoti ir sukirčiuoti, be to, pateikti nuorodas iš neteiktinų ir vengtinų vardų variantų į taisyklingesnius, teiktinesnius, susieti to paties vardo variantus, išvestinius, pamatinius vardus ir trumpinius. Ištirti ir sutvarkyti vardai perkeliami į Rekomenduojamų vardų sąrašą. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras.

Patartina pavartyti šias knygas: Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. – Vilnius, 1994 ir kiti leidimai. (2009 m. Mokslo ir enciklopedijų institutas išleido 6-ąjį leidimą, žr. meli.lt.); Lietuvių pavardžių žodynas. T. A–K/ sudarė A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė. – Vilnius: Mokslas, 1985; Lietuvių pavardžių žodynas. T. L–Ž/ sudarė A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė. – Vilnius: Mokslas, 1989; Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės. – Vilnius: Mokslas,1982; Zinkevičius Z. Lietuvių asmenvardžiai. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009.