Tarpsektorinėje diskusijoje ŽIV tema – aktualijos ir ateities prioritetai

Pažymint Pasaulinę AIDS dieną praėjusią savaitę vyko tarpsektorinė ekspertų diskusija ŽIV prevencijos tema.

Kalbėdamas apie ŽIV infekcijos iššūkius Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, profesorius, medicinos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas priminė, jog Jungtinių Tautų AIDS programa (UNAIDS) yra iškėlusi pasaulinius ŽIV prevencijos tikslus iki 2020 metų: siekti, kad 90 proc. su ŽIV gyvenančių asmenų žinotų, kad yra užsikrėtę ŽIV bei 90 proc. jų būtų gydomi antiretrovirusiniais vaistais (ARV) ir 90 proc. ARV gaunančių asmenų būtų pasiektas žemas viruso krūvis. Pasauliniu mastu veikiant šiomis kryptimis iki 2030 m. tikimasi, kad AIDS nebebus globali visuomenės sveikatos grėsmė. „Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse tikėtina, kad ne visi užsikrėtusieji ŽIV yra diagnozuoti. ULAC medikų vertinimu, nežinančių ir nediagnozuotų ŽIV infekuotų žmonių Lietuvoje galėtų būti dar apie pusšešto šimto daugiau nei jų buvo metų pradžioje. Vertinant vieną iš UNAIDS tikslų įgyvendinimą – kad 90 proc. su ŽIV gyvenančių asmenų žinotų, kad yra užsikrėtę ŽIV – tai Lietuvoje šis rodiklis siekia 82 procentus“, – pažymėjo prof. dr. S.Čaplinskas.

Diskusijoje dalyvavusi Valstybinės ligonių kasos pranešėja, kompensuojamų vaistų skyriaus vedėja Kristina Garuolienė pažymėjo, jog per pastaruosius trejus metus apsilankymų pas šeimos gydytojus dėl ŽIV išaugo tris kartus, pas kitus gydytojus specialistus konsultacijų padvigubėjo ir išlaidos kasmet augo. 2015 m. ŽIV infekcijos gydymui ir stebėsenai iš Privalomojo sveikatos draudimo fonfo biudžeto skirta 3,8 mln. Eurų, iš kurių 90 proc. lėšų tenka vaistų kompensavimui.

Diskusijoje didelį susidomėjimą sukėlė Kalėjimų departamento (KD) prie Teisingumo ministerijos atstovų pasisakymai. Pasak KD sveikatos tarnybos vadovės dr. Birutės Semėnaitės, laisvės atėmimo vietų įstaigose kasdien gyvena apie 240 – 250 užsikrėtusių ŽIV suimtųjų ir nuteistųjų. Daugiausiai tokių asmenų yra Alytaus pataisos namuose. Pasak B.Semėnaitės, laisvės atėmimo vietose yra sudaromos galimybės bent kartą per metus visiems nuteistiesiems ir kalinamisiems pasitikrinti dėl ŽIV. Tokiu būdu, kasmet profilaktiškai dėl infekcinių ligų (ar jų sukėlėjų nešiojimo) patikrinama 92 – 95 proc. laisvės atėmimo vietose laikomo kontingento.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ginekologijos kinikos profesorė M.Minkauskienė pažymėjo, jog taikant ŽIV profilaktikos priemones nėščiąjai ir naujagimiui, ŽIV perdavimo riziką iš ŽIV užsikrėtusios pacientės jos vaikui galima sumažinti nuo 40 proc. iki vieno procento. Profesorė M.Minkauskienė pristatė naujausias nėščiųjų priežiūros dėl ŽIV rekomendacijas ir pažymėjo, kad būtų tikslinga jas perkelti į nacionalinius teisės aktus.

Vilniaus Universiteto santariškių klinikų gydytoja prof. dr. R. Matulionytė teigė, jog šiuo metu per menkas vaidmuo tenka bendrosios praktikos gydytojams diagnozuojant ŽIV infekciją. Ji taip pat pristatė tarptautines ŽIV pacientų gydymo rekomendacijas bei pažymėjo, kad Lietuvoje egzistuoja didelis atotrūkis tarp pacientų, kuriems diagnozuota ŽIV, ir kurie lankosi gydymo įstaigose. Taip yra dėl pacientų migracijos, įkalinimo, priklausomybės nuo opiatų ar alkoholio bei socialinės pagalbos stokos.

Vilniaus Universiteto vaikų ligų klinikos gydytoja, medicinos mokslų daktarė Inga Ivaškevičienė akcentavo, kad jei nors vienam iš tėvų diagnozuota ŽIV infekcija, tai visi šeimos vaikai turi būti patikrinti dėl ŽIV. Ji pažymėjo, kad vaikams net iki paauglystės gali nebūti jokių akivaizdžių klinikinių ŽIV infekcijos požymių ir todėl infekcija jiems yra besimptomė.

Diskusijoje dalyvavo ŽIV pacientus atstovaujanti organizacija „Pozityvus gyvenimas“ bei Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas V.Simonko pristatė LGL įdirbį sveikatos srityje. Gausiai iliustruotą pranešimą skaitė Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Danguolė Avižiuvienė. Ji pristatė pirminei ŽIV prevencijai skirtas veiklas, kurios aktualios ir vyksta Lietuvos savivaldybėse ypač mokyklose. Renginyje dalyvavo per 70 įvairių sričių specialistų iš valstybinio, privataus ir visuomeninio sektorių.

Diskusija skirta pažymėti Pasaulinę AIDS dieną, kuri kasmet minima gruodžio 1-ąja.