Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena Kaune ir Kaunui

Balandžio 18-ąją Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyko Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dienos renginys, į kurį susirinko arti 100 paveldosaugininkų, restauratorių, architektų, kultūros paveldo apsauga suinteresuotų visuomenininkų iš visos Lietuvos.

Speciali dienos programa prasidėjo LR kultūros viceministro Renaldo Augustinavičiaus sveikinimo žodžiu. Su profesine švente susirinkusiuosius maloniai sveikino ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis bei ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkė Marija Nemunienė. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė dėkodama kolegoms už atsidavimą darbui, atkreipė dėmesį į tai, jog paveldosaugoje reikšmingi ne tik šioje sistemoje dirbantys profesionalai, bet ir visuomenė – ypač mokytojai, kurių vaidmuo nepaprastai svarbus ugdant jaunąją kartą, skiepijant jai meilę tėvynei bei atsakomybę išsaugoti šalies paveldą. Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dienos svečias, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros profesorius bei Lietuvių išeivijos instituto vadovas Egidijus Aleksandravičius, kalbėdamas apie  Vasario 16-osios Respubliką ir pasiruošimą artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, taip pat akcentavo švietimo ir kultūros paveldo ryšį, sakydamas, jog „nuo valdymo ir inspektavimo būtina pereiti prie apšvietos ir meilės – ir paveldui, ir paveldėtojui“.

Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena ne tik vyko Kaune, bet ir savo programa didžiąja dalimi buvo skirta Kaunui: Europos paveldo ženklo suteikimas Kauno tarpukario modernizmo architektūrai bei jos įtraukimas į UNESCO preliminarųjį paveldo sąrašą, taip pat tapimas kultūros sostine 2022-aisiais, gerųjų patirčių bei visuomeninių iniciatyvų pristatymas tvarkant ir populiarinant kultūros paveldo objektus Kaune. Tądien susirinkusiai auditorijai buvo pristatytas ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rekonstravimo projektas, suteikta galimybė apžiūrėti išlikusias autentiškas architektų Vladimiro Dubeneckio, Karolio Reisono ir Kazio Kriščiukaičio tarpukariu projektuoto pastato detales.

Aplodismentais palydėję Lietuvos Respublikos Restauratorių sąjungos apdovanotus geriausius 2015-2016 metų restauratorius, renginio dalyviai kartu su viena iš bibliotekos rekonstrukcijos autorių, architekte Asta Prikockiene, buvo pakviesti apžiūrėti prezidento Valdo Adamkaus biblioteką-muziejų.

Kviečiame susipažinti su geriausiais 2015-2016 m. restauravimo darbais.

Kilnojamosios kultūros vertybės:

• Alfonsui Šiauliui ir Laimai Kruopaitei – už XX a. pirmos pusės medinio polichromuoto kryžiaus restauravimą;
• Robertui Švelnikui – už XIX a. pab. didelės apimties ąžuolinio bufeto restauravimą;
• Rolandui Vičiui – už raudonmedžio portsigaro juvelyrinį restauravimą;
• Kristinai Lukoševičienei – už XVII a. „Evangelijų“ knygos restauravimą;  
• Birutei Miškinienei, Ingai Petkutytei, Algimantui Vaineikiui – už XVII a. nežinomo Lietuvos tapytojo paveikslo „Nekaltai pradėtoji Švč. Mergelė Marija“ restauravimą;
• Vytautui Baranskui – už Kretingos dvaro fontano istorinės skulptūros atkūrimą;

Nekilnojamosios kultūros vertybės:

• Audronei Kaušinienei (IĮ „Archeodomus“ 2015) – už geriausią sienų tapybos tyrimų ir polichrominio dekoro konservavimo, restauravimo projektą „Pacų rūmų (u.k. 674), Didžioji g. 7, Vilniuje tvarkybos darbų projektas“;
• Antanui Gvildžiui, Aušrai Gvildienei (UAB „Archinova“, 2017) – už restauravimo ir pritaikymo turizmui realizuotą projektą „Katedros varpinės bokšto pritaikymo turizmui projekto realizacija“;
• Aušrelei Racevičienei, Laimai Vileikienei – už geriausiai atliktus istoriniius tyrimus „Naujanerių (Viljanovos) buvusios dvaro sodybos istorinės raidos analizė“, 2016;
• Neringai Šarkauskaitei-Šimkuvienei – už interjero polichromijos tyrimų, spalvinio sprendimo realizuotą projektą Tauragės Švenčiausios Trejybės bažnyčioje, 2016.