Tarptautinė vaikų gynimo diena paminėta prasmingai, smagiai ir gardžiai
Birželio 1-ąją minima Tarptautinė vaikų gynimo diena tapo įsimintina švente daugiau kaip šimtui Panevėžio rajono savivaldybės seniūnijų vaikų. Trečiadienį nuo 10 val. ryto Upytės tradicinių amatų centre vykusiame renginyje jie pajuto tikrą nerūpestingos vaikystės džiaugsmą.
Erdviame kieme vaikai žaidė, dainavo, mokėsi šokti kartu su Krekenavos kultūros centro šokių kolektyvų „Boružėlė“ ir „Padaužos“ nariais.
Tuo metu kita šventės dalyvių dalis įsitraukė į kūrybinę veiklą – Amatų centro dirbtuvėse jiems buvo vedami lipdymo iš molio bei juostų audimo edukaciniai užsiėmimai. Tiek žaidimuose, tiek savo kūryboje vaikai buvo skatinami išreikšti ateities pasaulio – tokio, kokiame norėtų gyventi, viziją.
Šventėje dalyvavo Panevėžio rajono savivaldybės vadovai, socialiniai darbuotojai, seniūnijų seniūnai, Savivaldybės administracijos, kultūros centrų atstovai.
Savivaldybės vadovai atvyko ne tik su sveikinimais, bet ir su saldžiomis dovanomis. Mero pavaduotojas Antanas Pocius ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Sakalauskienė atvežė saldainių, meras Povilas Žagunis – pilną savo automobilio bagažinę ledų. Jų išsidalijimas iš didelių dėžių mažiesiems tapo tikra atrakcija.
Renginio vedėja Krekenavos seniūnijos vyriausioji socialinė darbuotoja Audronė Paškevičienė per patį pusiaudienį šventės šurmulį pristabdė, paskelbdama artėjantį renginio kulminacijos momentą.
Visi buvo pakviesti susikabinti rankomis, nuraminti širdeles ir kartu garsiai ištarti žodį „Taika“. Į sujungtų vaikiškų rankyčių ratą įsijungė ir suaugusieji.
Tuo pačiu metu žodį „Taika“ taip pat tarė vaikai, dalyvavę šventiniuose renginiuose, vykusiuose Liūdynės, Vadoklių kultūros centruose, pastarojo Jotainių padalinyje bei Šilų universaliame daugiafunkciame centre.
Šiuo simboliniu veiksmu palaikyta visuotinė akcija „Taikos glėbys“. Tai – pasaulinė iniciatyva, siekianti suvienyti žmones taikos misijai, paskelbti ją kiekvienoje širdyje.
Iš taikos siekį liudijančio rato vaikai vėl krykštaudami pažiro po Upytės tradicinių amatų centro kiemą. Ant šiaudine pastoge nuo saulės apsaugotų turgelio prekystalių jų laukė gardžios vaišės.
Į namus mažieji sugrįžo ne tik pasilinksminę, prasmingai ir smagiai praleidę laiką, gardžiai pasmaližiavę, bet ir su miela dovana – kiekvienas gavo po jaukų minkštą meškiuką. Ir dar – užduotį sugalvoti šiam savo naujajam draugui vardą.
