29 balandžio, 2015
Rimgailė Dikšaitė

Tarptautinės kritikos strėlės švietimo sistemai Lietuvoje

Mokslinės veiklos vertinimas Lietuvoje sulaukia daug įvairių nuomonių, esą Lietuva per maža šalis, todėl objektyviai vertinant universiteto ir institutų veiklas ar studijų programas trūksta nepriklausomų ekspertų nuomonės. Būtent į jų kritiką, įžvalgas ar pripažinimą reiktų atkreipti didžiausią dėmesį, nes tarptautiniai ekspertai nėra suinteresuoti nei vieno lietuviško universiteto protegavimu.

Siekiant kuo objektyviau ištirti Lietuvos mokslinę veiklą, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), bendradarbiaudamas su Lietuvos mokslo taryba, užsibrėžė atlikti didžiausią tokio pobūdžio tyrimą Lietuvoje, kuriame dalyvavo visos Lietuvos mokslo institucijos ir kurias tyrė iš tarptautinių ekspertų sudaryta grupė. Vertinimą atlikę tarptautiniai ekspertai iš prestižinių mokslo institucijų, tokių kaip Oksfordo, Delfto technologijos, Mančesterio, Berlyno technikos, Londono menų universitetai, Šv. Trejybės koledžas ir daugelio kitų, aplankė visas Lietuvos mokslo institucijas ir išnagrinėję jų veiklos rezultatus pateikė savo rekomendacijas, kokiu keliu toliau reikėtų eiti siekiant aukštesnės mokslo kokybės Lietuvoje. Pasak MOSTA direktorės Jurgitos Petrauskienės, susidėjo daug įvairių priežasčių, kodėl toks tyrimas tapo reikalingas. „Mes įtraukėme į tyrimą net 46 tarptautinius ekspertus iš gerai visame pasaulyje žinomų aukštųjų mokyklų, kad pamatytume, kaip iš tiesų atrodome iš šalies ir sužinotume savo stipriąsias ir silpnąsias vietas. Taip pat ieškojome būdų, kaip išspręsti problemą, kad būtų vertinama ne vien mokslinių straipsnių kiekybė, bet ir kokybė. Šio tyrimo metu ekspertai į tai atsižvelgė. Be to, ekspertai vertino tik tas sritis, kuriose dirba patys, tad buvo atsižvelgta į kiekvienos iš jų specifiką“, – teigia MOSTA direktorė J. Petrauskienė.

Modernios laboratorijos yra – trūksta jaunųjų mokslininkų

Kiekvienais metais universitetai dalyvauja skirtingose vertinimuose. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) jau ne pirmus metus sulaukia pripažinimo iš tarptautinių, savo srities profesionalų. VDU mokslo prorektoriaus Juozo Augučio teigimu, šiame MOSTA tyrime buvo nagrinėjama universiteto tyrimų kokybė, ekonominė ir socialinė įtaka, infrastruktūra, mokslo vadyba ir potencialas. VDU yra vienas iš nedaugelio universitetų, kurio visos vertinamos veiklos neturėjo nei vieno žemiausio įvertinimo nei vienoje mokslinių tyrimų grupėje. „Visose srityse VDU įvertintas kaip stiprus nacionalinis ir tarptautinis mokslo centras ir tai nuteikia optimistiškai, vadinasi, einame gera linkme“, – pasakoja J. Augutis.

Ekspertai pristatė rekomendacijas kiekvienai mokslo sričiai, tačiau kai kurios pastabos, jų nuomone, tiko visai Lietuvos mokslo sistemai. Pavyzdžiui, ekspertus maloniai nustebino aukšto lygio laboratorijos, jų turima įranga. Kita vertus, atėjo metas žengti naują žingsnį ir daugiau dėmesio skirti žmogiškajam kapitalui. „Turite galvoti, kaip paskatinti žmones dirbti Lietuvos mokslo institucijose, kurti palankias sąlygas tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkams, kad jie norėtų atvykti čia dirbti“, – teigė vienas iš ekspertų, Delfto technologijos universiteto profesorius Laurensas Katgermanas.

Kitas ekspertų patarimas Lietuvos švietimo sistemai – doktorantų skaičiaus didinimas ir raginimas daugiau dėmesio skirti pasaulyje įprastoms podoktorantūros studijoms, kurios jaunam mokslininkui dažnai tampa karjeros pradžia, tačiau Lietuvoje tokia praktika vystoma vangiai. Su tuo sutinka ir VDU mokslo prorektorius J. Augutis, kuris įsitikinęs, kad tokia situacija, kuomet aukštosiose mokyklose dirba labai daug profesorių, tačiau labai mažai doktorantų – ydinga ir neperspektyvi, todėl VDU ieško įvairių galimybių į mokslą pritraukti daugiau doktorantų, dalies jų studijas finansuoja pats universitetas.

Individualūs vertinimai ir rekomendacijos didžiausią dėmesį skiriant tarptautiškumui

Paskelbtame tyrime atskirai buvo vertinami skirtingų universitetų humanitariniai, socialiniai, biomedicinos, fiziniai ir technologijos mokslai, teikiamos rekomendacijos, ką tobulinti siekiant aukštesnės mokslo kokybės. Be jau minėtų tyrimų kokybės, ekonominės ir socialinės įtakos, infrastruktūros, mokslo vadybos ir potencialo vertinimo, tyrimui atlikti buvo pasitelkta ir Biometrinė analizė, kurioje buvo nagrinėjami duomenų šaltiniai – „Scopus“ ir Lietuvos mokslo publikacijų duomenų bazės bei papildomi rodikliai: vienam tyrėjui tenkantis bendras ir išorinis finansavimas, vienam tyrėjui tenkančios „Scopus“ publikacijos ir vienam tyrėjui tenkantys citavimai.

Vytauto Didžiojo universitetas gali ypač didžiuotis biomedicinos mokslais, kurie įvertinti palankiausiai tarp visų universitetų Lietuvoje. Ekspertų teigimu, VDU Gamtos mokslų fakultetas yra stiprus nacionalinis veikėjas, kuris vis labiau įsitvirtina ir tarptautinėje erdvėje, ypač tyrinėjant elektrinių laukų poveikį biologinėms sistemoms ir jų vyksmams. Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. Algimantas Paulauskas tikina, kad tarpautiškumas fakultete stiprėja: „Daugėja ne tik studentų, bet ir tarptautinių tyrimų, į kurios įsitraukia mokslininkai ir studentai jau nuo antrojo kurso. Sparčiai vystosi fakulteto infrastruktūra, o tai leidžia atlikti daug skirtingų ir sudėtingų, įvairiose tematikose egzistuojančių tyrimų. Visa tai puikiai atsispindi ir VDU gamtos mokslų pasiekimuose“, – įsitikinęs dekanas. Kitos sritys – fiziniai ir technologijos mokslai – MOSTA tyrime taip pat įvertinti gerai. Tai dar kartą įrodo, kad VDU nėra tik humanitarinis universitetas, o stiprina ir įsitvirtina įvairiose mokslo srityse.

Tarp humanitarinių mokslų VDU išsiskiria menotyros ir filologijos moksliniais tyrimais. Menų fakulteto dekanės doc. dr. Inos Pukelytės teigimu, ilgą laiką ginčijęsi, kokios mokslo veiklos yra svarbiausios ir kokybiškiausios, Lietuvos mokslo ir studijų politikai galų gale išgirdo neutralių tarptautinių ekspertų verdiktą. „Tyrimas atskleidė, jog mūsų fakulteto menotyrininkai yra tarptautiniu mastu pripažinti humanitarinio mokslo lauko lyderiai, kurie yra aktyvūs Baltijos, Šiaurės ir kitų Europos šalių tyrimų tinkluose. Dauguma mokslininkų savo tyrimuose aktualizuoja svarbias temas, tokias kaip tarpkultūrinių meninių mainų tyrimai Rytų ir Vidurio Europoje, Lietuvos meno ir kultūros paveldo tapatumas, komunizmo irimas ir pokomunistinės transformacijos“, – pasakoja I. Pukelytė.

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė prof. Ineta Dabašinskienė teigia, kad fakultetas turi daug tarptautinių kontaktų ir ryšių su partnerinėmis institucijoms, o tai leidžia toliau išlaikyti ir dar labiau stiprinti aukštą fakulteto mokslinės produkcijos bei veiklos lygį. „Ypač teigiamai ekspertai įvertino tai, kad Humanitarinių mokslų fakultetas gerai žinomas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, visų pirma dėl prioritetinių tyrimų sričių: pirmosios ir antrosios kalbos įsisavinimo tyrimų, tekstynų ir kompiuterinės lingvistikos, daugiakalbystės ir kalbos politikos“, – pasakoja I. Dabašinskienė ir priduria, kad tarptautiniai vertintojai pabrėžė išskirtinį fakulteto gyvybingumą, veržlumą ir didelį potencialą plėtojant tolesnius mokslinius tyrimus ne tik prioritetinėse, bet ir kitose humanitarinių tyrimų srityse. Be to, fakultetas sulaukė teigiamo įvertinimo ir dėl socialiai prasmingos veiklos, aktyvaus ekspertinio darbo visuomeninėse organizacijose, įvairiose mokslo programose ir tarptautiniuose projektuose, iš kurių ne vienas yra gavęs aukštus tarptautinius apdovanojimus.

Socialinių mokslų srityje VDU įvertintas bene geriausiai visoje šalyje. Ypač malonu, kad teisės srityje geriausiai įvertintas buvo jaunas VDU Teisės fakultetas. Fakulteto dekanės prof. dr. Julijos Kiršienės teigimu, pasirinkta mokslinių tyrimų strategija, orientuota į Lietuvos teisės globaliame kontekste tyrimus, sulaukė daugiausiai užsienio ekspertų pripažinimo. „Ekspertai atkreipė dėmesį, kad VDU leidžiamas žurnalas „Baltic Journal of Law and Politics“ yra vienintelis Lietuvoje teisės srities žurnalas, kuris yra cituojamas „Scopus“ duomenų bazėje, žinomoje viso pasaulio akademinei bendruomenei. Be to, itin pozityviai buvo įvertinta VDU Teisės fakulteto nuolatinė praktika kviesti vizituojančius profesorius bei VDU dėstytojams ir studentams stažuotis užsienyje. Taigi, pagrindinė mūsų stiprybė yra bendradarbiavimas ir dalinimasis patirtimi su kitomis pasaulyje pripažintomis mokslo ir studijų institucijomis bei mokslininkais“, – įvertinimo rezultatais dalinasi Teisės fakulteto dekanė.


15 vasario, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį Vokietijoje lankėsi Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde. Tai – vienintelė […]

14 vasario, 2025

Vyriausybei užsimojus švelninti esamą reikalavimą ir leisti formuoti vienuoliktokų klases nuo 12-os moksleivių, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis tikina – dėl šių sprendimų kylančią […]

12 vasario, 2025

Kėdainių mokyklose trūksta apie 14 tūkst. vadovėlių. Nors jų įsigijimui lėšų pakanka, tačiau įsigyti jų neįmanoma dėl stringančios leidybos, skelbia […]

6 vasario, 2025

Kauno švietimo inovacijų centras tęsia unikalią tradiciją – renka ir apdovanoja ryškiausias metų švietimo asmenybes. Trečiadienį progresyviausiems pedagogams nusilenkta kino […]

6 vasario, 2025

Paskirstytos Lietuvos valstybės biudžeto lėšos užsienio lituanistinėms mokykloms. Lietuvos finansinę paramą šiemet gauna 124 lituanistinio švietimo mokyklos, kuriose mokosi daugiau […]

Petro Skargos toga ir biretas VU 350 metų jubiliejaus parodoje Pranciškaus Smuglevičiaus salėje / Fot. J. Bulhak. LNM
6 vasario, 2025

Du Lietuvos muziejai praėjusių metų pabaigoje sulaukė ypatingos dovanos: atlikus tyrimus buvo įrodyta, kad Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugoma pelerina […]

3 vasario, 2025

Šiandien Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas susitiko su Lietuvos moksleivių robotikos bendruomene, jungiančia beveik 50 komandų, kurias sudaro įvairaus amžiaus ir […]

31 sausio, 2025

Netolimoje perspektyvoje Klaipėdos rajone planuojama statyti tris naujas ugdymo įstaigas. Skaičiuojama, kad jose atsiras papildomos 330 vietų rajono vaikams.  Kaip […]

29 sausio, 2025

Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn Vyriausybė nutarė perduoti iki šiol Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) patikėjimo teise valdytą ilgalaikį materialųjį turtą – […]

28 sausio, 2025

Antradienį pasirašyta Lietuvos ir Bostone įsikūrusio Masačusetso technologijos instituto (MIT) bendradarbiavimo sutartis. Kaip ceremonijos metu teigė prezidentas Gitanas Nausėda, ši […]

VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institutas
23 sausio, 2025

2025-uosius Seimui paskelbus lėktuvo ANBO („Antanas Nori Būti Ore“ akronimas) ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais, VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institutas […]

22 sausio, 2025

Lietuvos šaulių sąjunga įsigijo kompiuterinius simuliatorius, skirtus apmokyti būsimus FPV (angl. First Person View) dronų operatorius. Per sausio mėnesį 40 […]

21 sausio, 2025

„Nuo 2024-ųjų sausio iki rugsėjo skaudžiausia rajono švietimo problema buvo klausimas, ar visos šešios mūsų gimnazijos suformuos vienuoliktas klases. Susitikinėjome […]

ŠMSM nuotr.
16 sausio, 2025

Sausio 14 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje lankėsi Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) atstovai Christoph Schaefer ir Maxim Titov. […]

10 sausio, 2025

1991-ųjų Sausio įvykių metu daugelis jautėsi privalą būti Vilniuje prie Seimo ar Televizijos bokšto, esantys Kaune važiavo budėti į Sitkūnus […]

7 sausio, 2025

VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijoje (LJA) pradedama vystyti šalyje visiškai nauja povandeninės robotikos sritis, atversianti plačias galimybes jūrinės pramonės, energetikos […]

intautas Jakštas. ELTA / Andrius Ufartas
7 sausio, 2025

Švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas iki praėjusių metų balandžio ėjęs Gintautas Jakštas sako, kad dabartinės ministerijos vadovybės užmojis sumažinti […]

4 sausio, 2025

Regionų administracinis teismas priėmė nagrinėti Vyriausybės atstovo prašymą ištirti, ar teisėtas buvo Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimas Vainuto gimnazijoje nustatyti […]

31 gruodžio, 2024

Lituanistinio švietimo mokytojo premija šiemet paskirta Briuselio II Europos mokyklos lietuvių kalbos ir filosofijos mokytojai Audronei Anulienei. Audronė Anulienė Briuselio II […]

29 gruodžio, 2024

Nuo 2025 metų įsigalios kadenciją baigusio Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotos įstatymo pataisos, leisiančios tėvams už auklių prižiūrimus vaikus gauti […]