Tarptautinis kultūros turizmo kelias drieksis ir per Žemaitiją
Lietuva greitai turėtų išgirsti ne tik apie Gintaro, Žydų, bet ir dar vieną – Baltų kelią. Šis tarptautinis kultūros turizmo kelias tapo pretekstu projekto įgyvendintojams surengti išvykstamąjį seminarą Telšiuose.
Žemaitijoje – trys maršrutai
„Baltų centras“, bendradarbiaudamas su Šiaulių turizmo informacijos centru, Žemaitijos turizmo informacijos centre surengė išvykstamąjį seminarą „Baltų kelias: struktūra, metodai, raiška“.
Seminare dalyvavo beveik dvi dešimtys Žemaitijos regiono valstybinio ir privataus turizmo sektorių atstovų (savivaldybės, turizmo informacijos centrai, muziejai, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos, gidai ir kt.).
Renginio metu buvo pristatyta projekto Tarptautinis kultūros turizmo kelias „Baltų kelias“ koncepcija, turistiniai „Baltų kelio“ maršrutai po Žemaitijos regioną ir naujai kuriama interneto svetainė www.baltukelias.lt. Dalyviai buvo supažindinti su bendradarbiavimo ir integravimosi į projekto įgyvendinimą galimybėmis, galima nauda, ateities planais ir perspektyvomis.
Susirinkusieji vienareikšmiškai pritarė kuriamai iniciatyvai ir aktyviai palaikė projekto idėją.
Skatinamas kultūrinis turizmas
„Baltų keliu“ siekiama saugoti ir puoselėti, aktualizuoti baltų kultūros savastį, įvairaus pobūdžio kultūrinius veiksmus, procesus, veiklas, renginius. Tai priemonė, skatinanti kultūrinį turizmą: baltų kultūrinės aplinkos pažinimą, kraštovaizdį, praeities ir dabarties vaizduojamuosius ir scenos menus, istorinį baltų ir dabarties baltų (etninį) gyvenimo būdą, vertybes, tradicijas, įvykius, kūrybinių ir kultūrinių pokyčių procesus.
Organizatoriai formuoja partnerių tinklą Lietuvoje ir Latvijoje, susijusį ne tik su baltų kultūra, bet ir su turizmu, verslu – teikiamomis maitinimo, apgyvendinimo, laisvalaikio praleidimo, suvenyrų/lauktuvių ir kitomis veiklomis. Siekiama, kad keliaudami „Baltų kelio“ maršrutais žmonės ne tik susipažintų baltų gyvenimo būdu ir papročiais, bet ir turiningai praleistų laisvalaikį.
Į „Baltų centro“ kvietimą prie projekto prisijungti atsiliepė visos šešiasdešimt Lietuvos savivaldybių ir Latvijos žemių, kuriose gyveno baltai, savivaldybės, muziejai, bibliotekos, kultūros centrai, mokslo ir tyrimų įstaigos, Lietuvos ir Latvijos ambasados.
