Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ Žiūrų kaime
Sugrįžimai… Kokie mieli, kokie svarbūs sugrįžimai į kalbą, žodį, poeziją, gamtą, žmogų, tėviškę. Sugrįžimai prie savo šaknų. Juk čia lietuvio stiprybė, atgaiva ir įkvėpimo šaltinis. „Mintyse, kūryboje, sapnuose daugėja atsigręžimų. O tradicinė lietuvio tėviškė – tai pirmiausia tėvų ir protėvių žemė. Užtat ir miesto žmogus dažnai jaučia tarsi kokios protėviškės ilgesį. Jis grįžta į tas vietas, iš kur kilę jo seneliai ar proseneliai, jausdamas, kad čia nėra svetimas. Tėviškės dvasią nuo jos atskirtam gali atstoti ir gimtoji kalba, ir liaudies dainos nuotrupa. Jei netekai tėviškės, turi išsaugoti savyje jos dvasią ir kalbą arba pabandyti ją atkurti“ (Viktorija Daujotytė).
Gegužės 25 dieną slaunas Žiūrų kaimas ypač svetingai sutiko 55-ojo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ svečius. Žiūrai – unikalią dvasią turintis kaimas, kuriame dar sustiprėja meilė gimtinei, šeimai ir istorijai. Garbius poetus, kūrėjus ir poezijos mylėtojus sveikino beveik 5 dešimtmečius gyvuojantis Žiūrų kaimo folkloro ansamblis (vadovė Janina Samulionienė). Vienintelis ansamblis, kuriame dainuoja kelios kartos – senieji ansamblio dalyviai, jų vaikai ir anūkai. „Tai kano slaunas kaimas“, – savo kaimo himną giedojo keturios žiūriškių kartos. Mardasave atostogaujantis eseistas, literatūros kritikas Valentinas Sventickas sakė, kad retai pavyksta sukurti himną, turintį tokią žodžių ir melodijos dermę. Kaip „Poezijos festivalio“ moderatorius, V. Sventickas pristatė su juo atvykusių žinomų poetų būrį.
Užsienio kūrėjams atstovavo Sylva Fischerova iš Čekijos. Viena žymiausių savo kartos čekų rašytojų. Sylva dešimties eilėraščių rinkinių, dviejų trumpų istorijų ir dviejų knygų vaikams autorė, dirba Karlo universiteto Senovės graikų ir lotynų studijų departamento Menų fakultete. Jos specializacija – graikų literatūra, filosofija ir religija. Sylvos eilėraščius į lietuvių kalbą vertė poetas Almis Grybauskas. Almis – 2018 m. „Poezijos pavasario“ laureatas (už rinktinę „Toli blizga“) skaitė ir savo eilėraščius.
Savas dzūkų krašte ir Alvydas Jegelevičius – kompozitorius, išradingas aranžuotojas, dainininkas, jautrus lyrikos rašytojas. Gausi ir įvairi jo muzikinė kūryba – muzikiniai spektakliai, miuziklai, muzika TV filmams, filmukams, choriniai kūriniai, orkestrinė, instrumentinė, džiazo muzika. Nuo muzikos tik žingsnis iki poezijos kūrimo, o gimtoji kalba jam kaip muzika.
Dzūkija jau sava ir poetui Vidui Morkūnui: „supratau, kad sugrįžti ar įsikurti Dzūkijoje jau tampa tam tikru aukštesniu brandos lygiu“, – šmaikštavo kūrėjas, juk čia jo žmonos tėviškė. Vido eilėraščiai koncentruoti, keliais žodžiais taikliai „kertantys“ į skaitytojo širdį.
45-erius metus savo antrais namais Trakiškių kaimelį, įsikūrusį šalia Žiūrų, vadina ir žinomas aktorius, dainuojamosios poezijos atlikėjas Saulius Bareikis. Jo dainos tarsi muzikiniai dienoraščiai: „Muzikos akordus rankioju pagal savo emocinę būseną, argi ne taip pat į dienoraštį užrašome žodžius? Nekuriu socialinių tekstų, kalbu apie tai, kas man svarbu. Pirmiausia visada gimsta muzika, tik paskui prie jos derinu tekstą. Negaliu sakyti, kad tai – poezija, tiesiog dainos.“
„Sustoji štai po šiais medžiais, šalia šios dainuojančios upės, šitų likusių, čia gyvenančių, dainuojančių ir besišypsančių žmonių – ir atsidūsti. Štai čia esi Tu, tavo šaknys ir visa esybė. Čia Lietuvos pradžia ir pabaiga. Ir aš čia. Esu. Gyvenu. Ar tas kaimas Žiūrai vadzinas? Kaip Lietuva turi Nidą su unikaliu kraštovaizdžiu, jūra, baltutėlaičiu kopų smėliu, taip Dzūkija turi Žiūrų kaimą su šimtamečiais ąžuoliais, šaltavandene Ūla ir unikaliais, balta samana išklotais miškų takais“, – su meile kalbėjo talentinga Žiūrų kaimo anūkė Vilma Budėnienė, gyvenanti ir dirbanti Vilniuje. Savo moteriškai jausmingą poeziją ji sudėjo į knygą „Mano sielai nėra krantų“. Vilma didžiuojasi buvusi poeto Marcelijaus Martinaičio absolventė.
Didžiąją kūrybos upę lyg maži šaltinėliai maitina ir mūsų, Varėnos literatų klubo „Jievaras“ kuklūs poetai. Nors jų kūryba paprasta, aiški, svarbu, kad rašoma iš visos širdies ir su romantiniu patosu. Juk ir maži poetai gali garsiai, skambiai kalbėti, savo kūryboje perduodami gerumą, meilę tradicijoms, istorijai. Skambėjo Ramutės Kašėtienės, Irenos Malmygienės, Lidijos Cichockienės, Justino Jaksebagos, Vincentos Lebedzevičienės, Stacy Lee, Petro Miliūno posmai.
Daugybės šiltų ir jausmingų padėkos žodžių sulaukė svetingi sodybos, kurioje vyko „Poezijos pavasario“ šventė, šeimininkai Aušrelė ir Vytautas Rakauskiai ir kasmet festivalį priimanti Varėnos viešoji biblioteka.
