Tarptautinis projektas padeda Išsaugoti ir geriau pažinti kaimyninių šalių paveldą
Lietuvos jūrų muziejus drauge su parteriais iš Kaliningrado – Kaliningrado zoologijos sodu ir Frydlando vartų muziejumi baigė įgyvendinti 30 mėnesių trukusį projektą „!Cross-border tourism!“.
Projekto vadovas ir vienas iniciatorių, Lietuvos jūrų muziejaus Tarptautinių ryšių ir projektų valdymo skyriaus vedėjas, Mindaugas Gudelis pasakoja, kad šio projekto idėja gimė 2017 metų rudenį dalyvaujant 2014–2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos pristatymo renginyje Svetlogorske.
– Sutikome keletą suinteresuotų partnerių, – pasakojo Mindaugas Gudelis. – Pasidaliję mintimis ir idėjomis sutarėme rengti bendrą projekto paraišką. Galutinis rezultatas išties džiugina – projektas ne tik suteikė progą atnaujinti Nerijos fortą, kuriame įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus, bet ir išplėsti tarptautinius ryšius dirbant drauge su dviem kultūros įstaigomis.
Projekto sėkme neabejoja ir Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė:
– Pastarieji metai kultūros įstaigoms buvo patys netikėčiausi ir pakankamai sudėtingi, – sako ji. – Tačiau nepaisant visų negandų, galime teigti, jog pastarieji metai mus, muziejininkus, daug ko išmokė ir atnešė naujų galimybių, leido naujai pažvelgti į muziejaus vaidmenį visuomenėje. Dar niekada mes nebuvome tokie virtualūs ir kūrybingi: virtualios edukacijos, parodos, ekspozicijos – tai tik nedidelė dalis mūsų pasiektų rezultatų. Karantinas mūsų nesustabdė, atvirkščiai – privertė atsinaujinti. O tarptautinio projekto įgyvendinimas nuotoliniu būdu – ypatinga patirtis, kuri sustiprino mūsų kompetencijas.
Pagrindinis šio projekto tikslas buvo išplėsti kultūrinį turizmą Klaipėdos–Kaliningrado pasienio zonoje, kartu padidinant turistų, lankančių projekto partnerines institucijas, skaičių.
Didžiausias projekto įgyvendinimo metu kilęs iššūkis – paskelbtas karantinas dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos. Daugiau nei pusę viso projekto laiko siena su Rusijos Federacija buvo uždaryta, todėl visas projekto veiklas reikėjo įgyvendinti nuotoliniu būdu. Pasibaigus karantinui bei atvėrus sieną, projekto rezultatais galės naudotis didelis turistų srautas.
Įgyvendinant projektą pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kultūros paveldo atkūrimui ir pritaikymui lankytojams. Neringos forte atlikti patalpų tvarkybos, restauravimo, tvarkybos remonto bei paprastojo remonto darbai, įrengtas keltuvas judėjimo negalią turintiems asmenims. Sutvarkytos 8 patalpos ir jų fasadai, įrengta poternų stogo hidroizoliacija, atlikti silpnųjų srovių įrengimo darbai ir kt.
Naudos projektas davė ir projekto partneriams: Kaliningrado zoologijos sode buvo atliktas istorinio fontano bei gyvūnų voljerų kapitalinis remontas, Frydlando vartų muziejuje atlikti patalpų tvarkybos darbai, restauravimas, elektrifikacija.
Sėkmingai įgyvendintas ir kitas projekto tikslas – rekreacinio potencialo vystymas. Bendradarbiaujant su partneriais sukurti du nauji turistiniai maršrutai, sujungiantys projekte dirbančias institucijas. Turistinis maršrutas „Karas ir taika – fortifikacija ir gamta“ jungia Klaipėdą ir Kaliningradą. Maršrutas apima fortifikacinės architektūros paminklus ir kraštovaizdžio gamtos objektus, kurių gausu šiuose regionuose. Į jį įtraukti ir gerai žinomi objektai, ir visiškai nauji, arba, atvirkščiai, nepelnytai pamiršti. Maršrutą pristato trikalbis katalogas, išleistas 5000 vnt. tiražu.
Siekiant pasidalinti geraisiais bendradarbiavimo pavyzdžiais 2021 m. rugsėjo 9 d. buvo surengta konferencija „Tarptautinė kultūros paveldo pritaikymo šiuolaikinėms sąlygoms patirtis“, kurioje penki pranešėjai iš Rusijos ir Lietuvos dalinosi įžvalgomis, kaip kultūros paveldą pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams. Iš Lietuvos pusės seminare pranešimus skaitė dr. Rasa Bertašiūtė, Asta Vasiliauskaitė, Aušra Feser, dr. Viltė Janušauskaitė.
Projektą praturtino ir tarptautinis savanorystės seminaras „Savanorystė trečiajame amžiuje“, surengtas 2021 m. balandžio 15-16 d. Jo metu dešimt ekspertų iš Europos ir Rusijos pristatė sėkmingas savanorių organizavimo praktikas kultūros įstaigose, aptarė, kaip pritraukti į šias organizacijas daugiau trečiojo amžiaus savanorių.
Projekto vertė 952 522,67 euro, iš kurios Europos Sąjungos parama sudarė 454 992,61 euro, o Rusijos federacijos parama 402 277,79 euro. Iš jų 2014–2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos finansuojama suma – 857 270,40 euro. 2014-2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa parengta pagal Europos kaimynystės priemonę yra finansuojama Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos. Programa skatina ir plečia bendradarbiavimą per sieną tarp Lietuvos ir Rusijos pasienio regionų ir tiesiogiai prisideda prie bendro tikslo – pažangos kuriant bendrą gerovę ir gerą kaimynystę tarp dalyvaujančių šalių.
