Tarptautinis simpoziumas „Europos idėja“ Kaune
Lapkričio 25 d. Kaune buvo surengtas tarptautinis simpoziumas „Europos idėja“. Simpoziume gyvai dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos prezidentai, nuotoliniu būdu dalyvius pasveikino Ukrainos Prezidentas Volodymyr Zelenskij ir Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen. Renginio diskusijose akademikai ir praktikai siekė permąstyti Europos idėją, aptarti, kaip ją paveikė pastarųjų dešimtmečių geopolitiniai, kultūriniai ir mentaliniai iššūkiai.
Kaune europinė tapatybė atsiskleidžia visu potencialu
„Simboliška, kad kreipiuosi į Jus čia, Kaune, kviesdamas diskutuoti apie Europos idėją. Nes tai miestas, kuriame – per visą jo istoriją ir net žvelgiant į ateitį – europinė tapatybė atsiskleidžia visu savo potencialu. Vien šio universiteto pavadinimas liudija mūsų istoriją. XV a. pradžioje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis suteikė Kaunui miesto teises. Būtent šis sprendimas sudarė sąlygas skleisti savivaldos tradicijas Lietuvoje. Kartu su savivaldos teisėmis mūsų šalyje įsitvirtino tokios europietiškos idėjos kaip žmogaus orumas, laisvė ir teisinė valstybė. Šimtmečius kauniečiai save išdidžiai vadino Nos, res publica Kaunensis. Šio devizo atgarsiai dar ir šiandien skamba miesto gyventojų ambicinguose siekiuose“, – pasveikindamas susirinkusiuosius kalbėjo Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pažymėjęs, jog šiandien Kauno sėkmingas veiklas atspindi plati „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ programa.
Renginyje sveikinimo žodį tarė ir VDU rektorius prof. Juozas Augutis. „Viena iš pamokų, kurias išmokome per pastarąjį šimtmetį – Europa nėra duotybė, ji niekada neturi būti laikoma savaime suprantama. Priešingai, tai yra užduotis, atsakomybė ir pareiga. Emanuelis Levinas, didis žydų kilmės prancūzų XX a. mąstytojas, gimęs Kaune, išsireiškė geriausiai: atsakomybė veikia tik tuomet, kai ji yra už Kitą – už savo kaimyną, už nepažįstamąjį, už našlę, už esantį bėdoje“, – sakė rektorius, primindamas, jog simpoziumas vyksta Ukrainai kenčiant nuo Rusijos agresijos ir visai Europai susiduriant su demokratijos, vienybės ir saugumo išbandymu.
Svarbiausia – saugumas
Simpoziumo diskusija „Vertybių, etikos ir moralės Europa“ kvietė aptarti, kokias idėjas, vertybes ar istorinius naratyvus europiečiai galėtų vadinti bendrais, juos siejančiais. Pokalbio pradžioje vienas iš diskutantų, Sławomir Sierakowski, „Krytyka Polityczna“ vadovas, Priešakinių studijų instituto Varšuvoje direktorius, pabrėžė, jog šiandien pirmiausia svarbiau kalbėti ne apie etiką ar vertybes, o apie saugumą. Būtent saugumas, o ne klestėjimas ar demokratija, nulėmė Europos Sąjungos susikūrimą, buvo pagrindinė jos iškilimo priežastis.
„Įsivaizduokite tokią konferenciją prieš trejus metus. Ar kas nors išskirtų saugumą kaip bendrą vertybę? Dalyvavau daugybėje konferencijų Europoje ir nepamenu, kad nors viena diskusija būtų buvusi skirta saugumui. Jis net nebūtų laikomas vertybe. Įspėjimo signalas nuskambėjo 2014-aisiais. Ar kas nors jį išgirdo? Mes, čia, išgirdome“, – Rytų Europos svarbą visam žemynui akcentavo S. Sierakowski.
Turi būti gerbiamos ir mažumos
VDU Teisės fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas prof. dr. Dainius Žalimas diskusijoje priminė, kad bendras europietiškas vertybes galima kildinti iš bendrų konstitucinių tradicijų, kurių pradžią galima rasti ir Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Konstitucijoje. Profesorius pacitavo ir 1973 m. Europos Bendrijos šalių narių pasirašytą deklaraciją dėl Europos tapatybės, kurioje nurodomos šios bendros vertybės: teisinė valstybė, pliuralistinė demokratija, žmogaus teisės ir socialinis teisingumas.
„Kaip sakė profesorius Leonidas Donskis, demokratija nėra diktatūra, tai nėra tik paprastas daugumos valdymas. Politikams kyla pagunda suvokti Konstituciją tik kaip įrankį, kuriuo primetama daugumos valia, visiškai neatsižvelgiant į mažumą. Demokratija gali būti užtikrinta tuomet, kai gerbiamos ir mažumos, kai nėra kišamasi į privataus gyvenimo sferą, pavyzdžiui, šeimos gyvenimą“, – aptardamas vieną iš pagrindinių Europos vertybių kalbėjo prof. dr. D. Žalimas.
VDU Teisės fakulteto dekanas taip pat palietė ir žmogaus teisių klausimą. „Žmogaus teisės neturi būti fiktyvios. Jei paskaitytumėte Rusijos ar Baltarusijos Konstituciją, ypač apie žmogaus teises, tokio puikaus teksto neturime net Lietuvoje. Tačiau tai tik tekstas, visi matome, kaip toli jis yra nuo realybės. Svarbiausia tai įgyvendinti praktikoje“, – pažymėjo profesorius, papildydamas, jog Europoje reikia daug nuveikti istorinių naratyvų srityje – siekiant, kad būtų universaliai pasmerktas ne tik nacizmas, bet ir komunizmas.
Europos Sąjunga – užstrigusi
Diskusijoje sudalyvavo ir „Financial Times“ prisidedantis redaktorius, „Reuters“ instituto žurnalistikos direktorius John Lloyd. Jis taip pat prisiminė, jog Europos Sąjungos sukūrimo idėja rėmėsi siekiu išvengti dar vieno karo, tapti barjeru, užkertančiu kelią karo veiksmams. Tačiau šiandien ES susiduria su naujais iššūkiais.
„Europos Sąjunga yra užstrigusi. Europietiškam liberalizmui iššūkį meta nauja politika. Svarbu atpažinti, kad partijos, vadinamos autoritarinėmis, populistinėmis arba „Naująja dešine“, jau yra nebe protesto judėjimai, o Europos Sąjungos politinės sudėties dalis – ir išliks ja netolimoje ateityje“, – vieną didžiausių iššūkių įvardijo J. Lloyd. „Financial Times“ prisidedančio redaktoriaus teigimu, „Naujoji dešinė“ iškilo kaip pasipriešinimas imigracijai.
Diskusiją „Vertybių, etikos ir moralės Europa“ vedė istorikas, Lietuvos Istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas Aurimas Švedas.
Simpoziume „Europos idėja“ taip pat vyko diskusijos apie Europą kaip taikos projektą bei apie žemyno ateitį. Specialioje prezidentinėje diskusijoje diskutavo Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos prezidentai.
Diskusijose dalyvavo ir kiti pasaulyje žinomi žiniasklaidos, teisės, žmogaus teisių, politikos ir kitų sričių atstovai: „Democracy Without Borders“ įkūrėjas ir direktorius Andreas Bummel, Tarptautinių ir Europos reikalų instituto narys Francis Martin O’Donnell; buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Armėnijoje Piotr Świtalski, „Kenna Focus Ukraine“ vyr. redaktorius Michail Minakov; buvusi „Le Monde“ vyriausioji redaktorė ir „The Guardian“ redaktorių kolegijos narė Natalie Nougayrède.
Simpoziumą globojo J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Simpoziumą organizavo Vytauto Didžiojo universitetas. Simpoziumas yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
