Tarptautinis tapybos pleneras – „Vilkyškiai. Nemuno pievos – 2017“
Pirmą kartą organizuojamas tarptautinis tapybos pleneras ,,Vilkyškiai. Nemuno pievos – 2017“ yra vienas iš reikšmingiausių renginių Pagėgių krašte. Tai susiję su Vilkyškių miestelio paskelbimu mažąja Lietuvos kultūros sostine 2017 metais. Vilkyškių bendruomenės ir įvairių institucijų susitelkimo dėka vietinės reikšmės renginiai metų eigoje palaipsniui peraugo į tarptautinio lygio veiklą, jungiančią istoriškai susijusias tautas: Lietuvą – Lenkiją – Ukrainą ir Armėniją.
Tapybos pleneras prasidėjo rugsėjo 26 d. Šereiklaukyje. Į šį unikalų gamtos kampelį suvažiavo profesionalūs menininkai iš Ukrainos, Lenkijos ir organizatoriai: Inna Abramova (Doneckas), Anna Apelt-Matveichuk (Mariupolis), Inna Pantelemonova (Kijevas), Vasilij Teličko-Evert (Kijevas), Andrej Kucačenko (Kijevas), Mariia Tertychna (Kijevas), Svitlana Telets (Vinica), Gagik Parsamian (Gdanskas), Arturas Savickas (Kaunas), Saulius Kruopis (Vilnius). Kitą dieną menininkų gretas papildė ir Lietuvoje žinomi kūrėjai: Skaidrė Butnoriutė (Vilnius), Juozas Pranckevičius (Vilnius), Jonas Lenkutis (Vilnius), Adelė Kasputienė (Lentvaris), Augenis Kasputis (Lentvaris), Nijolė Kūjalytė (Ignalina), Dalvytis Ūdrys (Šiauliai).
Plenero organizatorius, dailininkas tapytojas, Menininkų asociacijos ,,Tiltas“ pirmininkas Saulius Kruopis dėkojo plenero globėjui Gintarui Bertašiui už menininkas suteiktą galimybė plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą ir pažinti etnografinį Lietuvos regioną – Mažąją Lietuvą. Pasak Sauliaus Kruopio, dalinimasis savo sėkme ir gerbūviu visuomeniniais pagrindais būtent ir yra svarbus vieningos Europos egzistavimo pagrindas. Nes menininkai kaip pasaulio kūrėjai sugeba sustabdyti kasdienybę laike, kuri ilgainiui tampa neatskiriama šalies, tautos ir žmonijos istorijos dalimi.
Būtent tai, apie ką kalba Lietuvoje garsus ekspresionistas, tapytojas Saulius Kruopis, laiko tėkmėje savo kailiu patyrė Vilkyškiuose gyvenę žmonės, kuomet ramų ir sėslų gyvenimą kartas nuo karto sujaukdavo maras, karai, evakuacijos, priespauda ir kitos likimo rykštės. Tai sąlygojo nuolatinę žmonių kaitą ir judėjimą krašte. O kas išliko? Istorinė žmonijos atmintis ir vaizdai senose fotografijose, atvirlaiškiuose, meno kūriniuose. Ilgai dar po paskutiniojo pasaulinio karo į Vilkyškiuose atsikėlę naujakuriai iš Didžiosios Lietuvos nesijautė šio krašto šeimininkais. Tačiau dabar tenka pasidžiaugti, kad čia gyvenantys žmonės myli ir puoselėja savo gimtinę.
Organizuojamas tapybos pleneras – tai neeilinis įvykis vilkyškiečiams: vietiniai žmonės stebėjosi Vilkyškių miestelyje ir apylinkėse išvydę gausybę dailininkų, kurie drobėje subtiliai perteikė Mažosios Lietuvos ženklus. Praeidami ar smalsumo vedini jie drąsiai šnekino dailininkus, klausinėjo, kokiais tikslais jie atvyko, kur bus eksponuojami jų darbai, o žvelgdami į gimstančius kūrinius vis kraipė galvas sakydami ,,kaip gražu“. Tapytojai taip pat ne iš kelmo spirti – ukrainiečiai dar pirmą vakarą išmoko sveikintis lietuviškai ,,Laba diena“.
Reikia pažymėti, kad visi menininkai iš Ukrainos Lietuvoje svečiuojasi pirmą kartą. Tai daugiausiai meno mokyklose pedagoginį darbą dirbantys jauni asmenys. Labiausiai svečiai baiminosi, kad per tokį trumpą laiką jiems nepavyks atpažinti Mažosios Lietuvos regiono savitumo. Tačiau dėka organizuotų išvykų ir ekskursijų po Pagėgių kraštą, jiems tai puikiai pavyko.
Plenero uždarymo metu, kuris vyko spalio 5 d., Šereitlaukyje, Gintaro Bertašiaus kaimo turizmo sodyboje, menininkai visuomenei pristatė savo kūrinius. Kiekvienas iš jų dalį savo plenero metu sukurtų paveikslų padovanojo plenero globėjui, o kiti bus kaupiami kaip parodinis fondas.
Kalbant apie tiesioginę šio tarptautinio plenero ,,Vilkyškiai. Nemuno pievos – 2017“ naudą Pagėgių kraštui ir tęstinumą, būtina pažymėti užsimezgusią partnerystę tarp Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus ir menininkų asociacijos ,,Tiltas“.
Šis vienas iš paskutiniųjų Vilkyškių mažosios Lietuvos kultūros sostinės 2017 renginių įamžina žmonijos būties ir egzistavimo prasmę.
