9 liepos, 2015
Rima Moisejenkienė, Alytaus jaunimo centro dainų ir šokių ansamblio „Tarškutis" mokytoja ekspertė

„Tarškutis“: per 12 dienų aplankyta 12 šalių

Lenkija – Čekija – Austrija – Italija – Monakas – Prancūzija – Ispanija – Andora – Belgija – Olandija – Vokietija – Lietuva. Tokiu maršrutu Alytaus jaunimo centro dainų ir šokių ansamblio dalyviai ir mokytojai ankstyvą birželio 19 d. rytą išvyko atstovauti mūsų miestui ir šaliai į VI tarptautinį Ljorèt de Mãre (Lloret de Mar, Šiaurės Rytų Ispanija) vykstantį folkloro festivalį. Laukė įspūdinga kelionė per matytas ir dar neaplankytas šalis ir miestus. Žinojome, kad Monako kunigaikštystė garsėja „Formulės 1″ trasa, lošimo namais. Atvykę ankstyvą rytą į šią nykštukinę valstybę įsitikinome, kad 2 kv. km plote gali gyventi net 32000 gyventojų. Monako valstybę sudaro Monako miestas, kuris yra skiriamas į keturis kvartalus: Monako Ville, Monte Carlo, La Condamine ir Fontvieille. Monakas ribojasi su Prancūzija, sienos ilgis su šia šalimi sudaro 4,4 km, tuo tarpu Monako pakrantė nutįsusi 4,1 km. Monakas – tankiausia apgyvendinta pasaulio šalis. Miestas džiugina švara, tvarka, puošniais sodais. Kunigaikščio rūmuose įsikūrusi dabartinio šalies valdovo princo Alberto II rezidencija, saugoma garbės sargybos, kurios pasikeitimą turėjome progą stebėti. Bizantiško stiliaus Monako katedroje laidojami šalies valdovai. Ansamblio dalyviai skubėjo aplankyti vieną didingiausių statinių – Monte Karlo kazino, prie kurio puikavosi daugybė prabangiausių automobilių – „Ferrari“, „Maserati“, „Aston Martin“ ir kt. Aplankėme ir okeanografijos muziejų, kurio balti tvirti mūrai remiasi į jūrą, o akvariumas pilnas neregėtų žuvų. Jo įkūrėjas princo Alberto II tėvas Albertas I labai domėjosi povandeniniu gyvenimu, vykdė įvairias mokslines ekspedicijas ir pats jose dalyvavo.

Pietų Prancūzijoje Viduržemio jūros bangos skalauja Nicos miesto pakrantę. Tai Žydrojo kranto sostinė, kuri yra didžiausias Viduržemio jūros pakrantės kurortas. Itin mėgstama poilsiautojų vieta traukia turistus iš įvairiausių šalių. Jūra, gražūs paplūdimiai, puikiai išvystytas turizmas ir įvairūs renginiai tampa puikia pramoga bet kokio amžiaus ir pomėgių lankytojams. Prancūzijos Žydroji pakrantė, dar kitaip žinoma Prancūzijos Rivjeros vardu, nuo seno traukia turtingus, laimingus ar į šiuos akis paganyti norinčius poilsiautojus. Didžiausiame Prancūzijos Rivjeros kurorte Nicoje kiekvienas gali pajusti prancūzišką prabangą, bohemišką jaukumą ir Viduržemio jūros gaivą. Įkurta graikų V amžiuje prieš mūsų erą, Nica buvo svarbus Antikos ir Romos imperijos laikų uostas. Po truputį plėsdamasi Nica iki šių laikų išsaugojo jaukų viduramžių senamiestį, kurio siaurose gatvelėse vėlesniais laikais siautė avangardo menininkų judėjimai. Tad ir dabar Nicoje menas, kultūra ir įvairių tautybių mišinys sudaro puikias sąlygas kultūringoms ir nenuobodžioms atostogoms. Nuo oro uosto – vakaruose, link senosios Nicos – rytuose tęsiasi Promenade des Anglais paplūdimiai. Tai Nicos miesto pajūrio centras. Nuo 1800 m. šis kurortas buvo mėgstama Europos aristokratų vieta. Šiuo metu Promenade des Anglais zonoje yra pėsčiųjų takai, kuriuose gausu kavinių ir barų. Čia galima smagiai pasivažinėti dviračiais, riedučiais ar tiesiog ramiai pasivaikščioti ir grožėtis nuostabia gamta.

Po nakvynės viešbutyje visų laukė viešnagė kitame Viduržemio jūros rojaus kampelyje – Kanuose. Pietų Prancūzijoje esantys Kanai garsėja kasmet vykstančiais Kanų kino festivaliais. Tai metų renginys, sutraukiantis daugybę žiūrovų. Kanų festivalių rūmai yra pati žymiausia miesto vieta. Juose vyksta metų renginys – Kanų festivalis, sutraukiantis minias žiūrovų ir daugybę įžymybių iš viso pasaulio. Šiuolaikiniai Festivalių rūmai pritaikyti vesti įspūdingus renginius. Vienas iš jų – birželio 21 d. vykęs tarptautinis kūrybiškumo festivalis „Kanų liūtai“. Tad ir mes turėjome progą  grožėtis raudonu nutiestu kilimu.

De Bon Voyage katedra yra Croisette krantinėje priešais Festivalių rūmus. Ji buvo pastatyta XVI a. siekiant apsaugoti gyventojus nuo maro ir vadinosi De Sables katedra. Vėliau ją pervadino dar kartą, kol buvo nuspręsta vadinti dabartiniu pavadinimu. De Bon Voyage katedra yra ne tik puikus architektūros paminklas, bet ir labai lankoma vieta. Croisette krantinė, kurios istorija prasidėjo XIX a., vadinama Kanų brodvėjumi. Čia pamatėme prabangias jachtas ir Festivalių rūmus, taip pat Palm Beach kazino. 2001 m. Croisette krantinė buvo įtraukta į Prancūzijos paveldo sąrašą. Garsiam Prancūzijos politikui Žoržui Pompidu, kuris buvo šalies prezidentas, pastatytas paminklas šalia garsiųjų Festivalio rūmų ir nuostabiojo Croisette sodo. Žoržo Pompidu paminklas – vienas lankomiausių miesto paminklų. Populiarumo jam pelnė ir tinkamai parinkta vieta, kurioje noriai lankosi visi Kanų svečiai. Jūrų muziejus yra įkurtas gražioje Šv. Margaritos saloje, kuri yra nutolusi nuo Kanų vos 20 minučių plaukiant kateriu. Turėjome  puikią galimybę pamatyti nuostabius vaizdus iš jūros pusės. Jūrų muziejus įkurtas XVII a. karaliaus forto kalėjimo vietoje. Viena iš įdomiausių vietų jame yra kamera, kurioje kalėjo paslaptingasis kalinys „Geležinė kaukė“. Jūrų muziejaus ekspozicijoje pristatoma povandeninės archeologijos kolekcija, kurios radinių amžius siekia I amžių. Puikiai suderintas kalėjimo ir jūrų temų muziejus sulaukia didelio turistų susidomėjimo.

VI tarptautinis folkloro festivalis vyko daugiau kaip tūkstantį metų gyvuojančiame kurortiniame Ljorèt de Mãro mieste. Dalyvavo 15 kolektyvų iš Baltarusijos, Gruzijos, Ukrainos, Bosnijos ir Hercegovinos, Turkijos, Bulgarijos, Prancūzijos. Buvome vienintelis kolektyvas, grojantis muziką gyvai. Todėl festivalio organizatoriai skubiai pakeitė programą ir paprašė mūsų žengti eitynių kolonos priekyje ir pradžiuginti kurorto gyventojus ir svečius smagia muzika. Jautėme didelį palaikymą ir koncertų metu. Buvo smagu stebėti ir kitų šalių pasirodymus. Netikėtai teko pagelbėti solistei ukrainietei 11-etei smuikininkei, kuriai prieš pasirodymą nutrūko styga. Spėjome laiku rasti naują stygą ir tuomet galėjome lengviau atsikvėpę klausytis lyriškos liaudiškos melodijos.

Festivalio metu aplankėme Katalonijos sostinę ir vieną iš populiariausių turistų lankomų miestų Ispanijoje – charizmatiškąją Barseloną. Sunku vienareikšmiškai pasakyti, kur slypi šio kosmopolitiško miesto patrauklumas, tačiau apsilankius Barselonoje norisi dar kartą į ją grįžti.

Pasibaigus festivalio programai pajudėjome link namų ir staiga susidūrėme su netikėta staigmena – Pirėnų kalnų serpantinais. Pakilę į 2 km aukštį virš jūros lygio ne tik grožėjomės, bet  ir aikčiojome nuo kalnų ir šlaitų grožio. Netrukus pasiekėme mažą valstybę, nemačiusią karo 1200 metų – Andorą, įkurtą IX amžiuje. 1278 m. Andora buvo paskelbta kunigaikštystės centru, priėmus šalies konstituciją (1993 m.) čia buvo įkurta dauguma valstybės įstaigų. Mieste plėtojamas turizmas, prekyba ir bankininkystė. Gaminami baldai, tabako gaminiai, alkoholiniai gėrimai. Žiemą Andoroje gausu kalnų slidinėtojų. Čia kažkada vietos piemenys ganė savo gausias bandas, o šiandien tai kurortinė vietovė su daugybe parduotuvėlių, apšviestų neoninėmis šviesomis. Miestas garsus savo gražiuoju senamiesčiu Bari Antik. Vietos įžymybė – Kasa de la Val, vienas iš seniausių Europos parlamentų, statytas 1580 m. Pastatas kaip iš pasakos – su bokšteliais ir dantytomis sienomis. Į pietus nuo jo stūkso viduramžių miesto Šv. Estevezo katedra, pastatyta XI amžiuje.

Grįždami namo aplankėme Paryžiaus garsiąsias vietas: Eifelio bokštą, Luvrą, katedrą, plaukėme Senos upe… Kelionė mums suteikė tiek daug teigiamų emocijų, tad trumpas apibūdinimas būtų toks – tai buvo nuostabu ir nepakartojama! Dėkojame mūsų kolektyvo tėveliams ir rėmėjams už finansinę pagalbą. Gyvenimas tęsiasi ir ateityje tikimės turiningų, akiratį plečiančių, džiaugsmą sukeliančių festivalių ir kelionių.


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

Vida Grišmanauskaitė / M. Masaičio nuotr.
13 gruodžio, 2024

Tarp knygų lentynų ir skaitytojų šypsenų, kur gimsta idėjos ir skleidžiasi žinių lobynai, „žiba“ ir išskirtinė asmenybė: Alytaus Jurgio Kunčino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

6 gruodžio, 2024

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių […]

3 gruodžio, 2024

Trumposios prozos skaitymų festivalis „Imbiero vakarai“, prasidėjęs prieš dvidešimt metų ir skirtas rašytojui Jurgiui Kunčinui atminti, vėl nustebino žodžio meistryste […]

D. Živelienės nuotr.
29 lapkričio, 2024

Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Kultūros ministras Simonas Kairys Sapiegų rūmuose Vilniuje įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno […]

Linos Poškevičiūtės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Šakių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta Vilkaviškio rajone, Opšrūtuose, gyvenančios žurnalistės Birutės Nenėnienės žirgų fotografijų paroda.  Fotografijų autorę pristatęs jos […]