Tauragėje paminėtos Durbės mūšio 755 metinės
Liepos 12 dieną Tauragės Kultūros rūmuose paminėtos 755-osios Durbės mūšio metinės. Mūšio istoriją ir žemaičių sumanumą bei narsą susirinkusiesiems priminė istorikas Tomas Baranauskas, Durbės mūšio vadą, Karšuvos kunigaikštį Alminą pristatė istorikė Inga Baranauskienė.
Minėjimo metu dailininkas Artūras Slapštys pateikė projektus pašto ženklų išleidimui, pilėnas Antanas Gedvilas pristatė XIII a. Karšuvos tvirtovės rekonstrukcijos planą . Renginyje pristatyta ir naujausia knyga „Viduramžių Lietuvos viešpačiai“.
Susirinkusius Tauragės Kultūros rūmuose pasveikino renginio organizatoriai, Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis, mero patarėja Aušrinė Norkienė, kiti garbūs svečiai.
Peržvelgiant istoriją, teigta, kad Mindaugo sprendimui nepaklususių žemaičių pergalė Durbės mūšyje leido atkurti Lietuvos teritorinį vientisumą, bet kartu lėmė krikščioniškos karalystės statuso praradimą ir pasmerkė valstybę alinančiam karui, kuris truko dar 162 metus. Vis dėlto be šito karo nebūtų buvę ir pergalės Žalgirio mūšyje 1410 m., nebūtų buvę Žemaitijos Lietuvos sudėtyje, turbūt nebūtų buvę ir pačios Lietuvos – bent jau lietuviškos.
Istorikai teigia, kad žemaičiai, vadovaujami Karšuvos kunigaikščio Almino, pasiekė svarbią pergalę Durbės mūšyje.
Minint Durbės mūšį, kurio dėka buvo išsaugotas Lietuvos etninis-teritorinis vientisumas, o kartu ir tapatybė bei kalba, renginio dalyviai pakviesti į už Skaudvilės esantį Ivangėnų piliakalnį, kur senu žemaičių papročiu atliktos įvairios ritualinės apeigos, giedota, melstasi,. Nuo šio piliakalnio į Durbės mūšio vietą išlydėti 6 raiteliai, kurie tikslą turėtų pasiekti po savaitės.
Liepos 11-12 d. minėjimai vyko svarbiausioje tuometinės Žemaitijos žemėje Karšuvoje – dabartiniuose Jurbarko, Tauragės ir Šilalės rajonuose. Liepos 18 dieną minėjimas tęsis Durbėje, Latvijoje.
