Tautinis kostiumas atgimė dizainerių kolekcijose

Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną „Saulės žiedo“ Didžiąją sceną nušvietė įstabus reginys – Lietuvos istoriją ir kultūros tradicijas atskleidė skirtingų laikmečių lietuvių aprangos pristatymas. Liepos 6 d. vakarą žiūrovams dovanotas archeologinių, tautinių kostiumų ir modernaus etnorūbo kolekcijų pristatymas „Nuo tradicijos iki moderno“, kurio sumanytoja – Šiaulių kultūros centro etninės kultūros specialistė Aušra Brijūnienė.

Renginyje ieškota savo šaknų – archeologė daktarė Daiva Steponavičienė, daugeliui dar žinoma kaip dainininkė Rugiaveidė, pristatė seniausius archeologinius kostiumus. Scenoje didingai vaikščiojo jos pasiūtus drabužius vilkintys karingieji kuršiai, žalvarinių papuošalų gausa pribloškę žiemgaliai ir ryškių spalvų audiniais pasidabinę žemaičiai.

Nuo baltų genčių laikotarpio persikelta į vėlesnius laikus – maždaug XIX amžiaus pabaigą. Scenoje pasirodė skirtingiems Lietuvos etnografiniams regionams būdingus kostiumus vilkintys folkloro ansamblių dalyviai. Aukštaitiško lino baltumo, languotų sijonų ir įmantrių nuometų grožį atskleidė „Raskila“ iš Panevėžio, o dzūkišką kruopštumą ir naminio audinio žavesį pademonstravo „Verpeta“ iš Kaišiadorių. Turtingi suvalkiečiai „Nova“ iš Šakių rajono  didžiavosi itin puošniomis prijuostėmis, o „Gondinga“ iš Plungės savo dalyves dabino žemaitiškomis skaromis. „Ramytė“ iš Šilutės pademostravo klaipėdietiškus egzotiškais raštais puoštus archajiškesnius lietuvininkų kostiumus ir santūrių, tamsių spalvų liuteronų tikėjimo vyravimo laikmečiu dėvėtą šventadienę valstiečių aprangą.

Itin gyvą XIX amžiaus tautinio kostiumo pristatymą užbaigė modernaus etnorūbo pristatymas. Scenoje pasirodė dvi mados kolekcijos, kurias sukūrė „Juostės“ įkūrėja Justė Lipinskienė  ir dizainerė Diana Nevedomskytė. Abi autorės pribloškė tautinių raštų gyvybingumu ir universalumu.

Vienas iš renginio režisierių, choreografijos studijos „Aušrelė“ meno vadovas Mindaugas Kosaitis džiaugėsi gražiu pristatymu ir sėkmingu darbu su kolektyvais. Ansamblių nariai pasirodė esą labai supratingi, nuovokūs ir kūrybiški. Pristatymo režisierė Diana Martinaitienė džiaugėsi ne tik nepriekaištingais, įstabiais tautiniais kostiumais, bet ir pačiais ansamblių dalyviais – skirtingi ir ryškūs jų charakteriai, būdingi atskiriems atstovaujamiems etnografiniams regionams, sceninei kompozicijai suteikė natūralumo, o pristatymui – gyvumo.