21 rugsėjo, 2017
Viešintų bibliotekininkė Jolanta Mameniškienė
Tautvilio Užos penktosios knygos „Viešintų kraštas, kaimai ir žmonės“ sutiktuvės
Rugsėjo 16 d. popietę viešintiškiai ir svečiai rinkosi į Viešintų bendruomenės namus (Anykščių r.), kur vyko Tautvilio Užos penktosios knygos „Viešintų kraštas, kaimai ir žmonės“ sutiktuvės. Šioje knygoje kraštotyrininkas T. Uža lieka ištikimas savo tikslui – kuo plačiau ir išsamiau surinkti Viešintų bei pasirinktų kaimų, taip pat pradinių mokyklų atsiradimo ir buities istoriją. Knygos sudarytojo kalbinti žmonės nuoširdžiai pasakoja savo gyvenimą. Iš tų pasakojimų išryškėja visos kaimų tradicijos, gyvenimo būdai, žmonių charakterių ypatumai, pomėgiai ir svajonės. Tai informatyvi, didelės išliekamosios vertės ir gausiai iliustruota nuotraukomis knyga. Ačiū autoriui.
Komentarai (3)
Komentavimas išjungtas.
Gyvenimą širdim matuoti,
Išjausti jo kiekvieną pėdą
Ne kiekvienam ši laimė duota,
O Jums, Tautvili, gimstančiam širdin įdėta.
Tarsi palaiminimas keliui,
Lyg priesaika – visus mylėti
Ir į kiekvieną žemės pėdą
Tarsi į dirvą įsilieti…
Juk neuždegs šviesesnių žvakių žmonės, kaip šviečia budinčių beržų baltumas, ir neišmels daugiau dangaus malonės, kaip žalią giesmę ošiančios viršūnės. . O.Gikytė-Šakėnienė . Viešintų kraštas užaugino labai taurią asmenybę – lituanistę mokytoją,poetę O.Gikytę- Šakėnienę.Labai gaila,kad Gerb.T.Užos penkiose knygose jai skirta labai mažai vietos. „Sobiecki“ grūdai,skirti degtinės gamybai, dominuoja keturiose knygose.Sovietmečiu kraštotyrininkas P.Jurkštas paprašė kolūkio administracijos patvarkyti vėjinį,nebenaudojamą p.Tvaskaus malūną sukauptų eksponatų ekspozicijai,neilgai trukus šis malūnas,neaiškiomis aplinkybėmis užsidegė.Norėčiau patarti paskaityti A.Ambraškaitės sudarytos ir parengtos knygos “Stebuklas eiti žeme“ 36 puslapį.Nežinau kodėl,daugeliui iš mūsų niekaip nesiseka atprasti nuo buvusios partinės nomenklatūros garbinimo.Skaitant knygą apie Viešintų mokyklą taip pat susidaro įspūdis,kad mokyklos siela – tai mokyklos direktoriai ir jų pavaduotojai.Pritrūko vietos vidinio ir išorini grožio etalonui,mokytojai lituanistei,kraštotirininkei Marijai Glinskaitei – Danilevičienei,tačiau viena iš direktorių pavaduotojų pripasakojo,ne vien tik apie save,bet ir visą savo giminės istoriją išklojo.Pagarbiai Vidas
Kad ir Balys Ž.knygoje “Viešintų mokykla,lyg vakar palikta“ prirašė apie puikiai dirbusias mokytojas su pionieriais ir komjaunuoliais,apie išvykas po Rusiją.Nuo tų pionierių su komjaunuoliais mes niekur nepabėgsime,tačiau didžiuotis nėra ko.Kaip lituanistas,galėjo organizuot pažintines keliones savam krašte,K.Donelaitį menančiame Karaliaučiaus krašte.Reikėjo sutrumpinti Gerb.Balio Ž. tekstą ir rasti vietos santurioms,savo religinių įsitikinimų neslėpusioms mokytojoms.Mokytojai Liudai Jovaišaitei,dėl jos religinių įsitikinimų,net teko palikti darbą mokykloje.Labai skūpiai prisiminta vidinio ir išorinio grožio etalonas – mokytoja Leokadija Urbelytė.Labai mažai knygoje skirta vietos intelektualiai ir santūriai,puikiai išmanančiai savo dėstomą dalyką,lituanistei S.Žarskienei. …“Sustosim.Nusiplausim kojas savo laiko upėje.Suklupę pabučiuosim šiltą žemės delną,kuris kaip motina maitino,baudė,sūpavo,supylė kiekvienam po savo kryžių kalną….“ O.Gikytė – Šakėnienė