Teisėjas A. Gutauskas paaiškino nekaltumo prezumpciją: ką turime žinoti kiekvienas?

Nors ir sakoma, kad šiuolaikinis žmogus puikiai išmano savo teises, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo prof. Aurelijaus Gutausko, nekaltumo prezumpcija vis dar daugeliui lieka nesuprantama. Temą „Dar nekaltas, bet jau kaltas: ar Lietuvoje veikia nekaltumo prezumpcijos principas?“ diskusijų festivaliui „Būtent!“, kuris vyks Birštone rugsėjo 2–3 dienomis, pasiūliusi Nacionalinė teismų administracija tikisi, kad ši diskusija visuomenę privers susimąstyti, kodėl esame linkę nuteisti dar iki teismo sprendimo, o įtariamąjį skubame laikyti nusikaltėliu.

Kodėl svarbu apginti nekaltą?

Vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų skelbia, jog žmogus yra laikomas nekaltu tol, kol teismas nenustato kitaip. Nors tai skelbianti nekaltumo prezumpcija galioja kiekvienam nusikaltimu įtariamam asmeniui, anot teisėjo, realybė kiek kitokia ir jei sulaikomas žmogus, o nusikaltimo tyrimas ir su juo susiję faktai patenka į žiniasklaidą, gali atrodyti, jog kaltė jau yra konstatuota.

„Antrasis JAV prezidentas Džonas Adamsonas sakė, kad daug svarbiau apginti nekaltą nei nubausti kaltą. Tam tarnauja nekaltumo prezumpcija ir procedūrinis teisingumas. Kalbėti apie tai paskatino darbinė teisėjo veikla, kurioje nekaltumo prezumpcijos principas – viena iš pamatinių nuostatų“, – sako LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ir Vilniaus universiteto profesorius.

Anot teisėjo, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą pažeidžiami ir kiti principai – teisės į gynybą, rungimosi, sąžiningo proceso ir kt. Žinoma, gali nutikti ir atvirkščiai: pažeidus pastaruosius principus pažeidžiamas ir nekaltumo prezumpcijos principas.

„Temos pasirinkimą nulėmė ir visuomenės nuomonė, jog į asmenį, kuris į baudžiamąjį procesą įtraukiamas kaip įtariamasis ar kaltinamasis, žiūrima ne kaip į formalią procesinę figūrą, o į tą, kuris iš tiesų  padarė nusikaltimą ir privalės atsakyti baudžiamąja teisine tvarka. Į įtariamąjį paprastai žiūrima kaip į nusikaltėlį, o į jo teises ar kitas procesines garantijas – kaip į dirbtinį formalumą, kuris atitolina galutinį baudžiamojo proceso tikslą – tokio asmens nuteisimą“, – įsitikinęs prof. A. Gutauskas. 

Visuomenės kaltinimų spąstuose

Pašnekovo teigimu, nekaltumo prezumpcija pažeidžiama ne tik tiesiai šviesiai išvadinus žmogų nusikaltėliu, bet ir leidus suprasti, kad neva jis yra nusikaltėlis. Dirbdamas teisėju jis neretai pastebi, kad visuomenė yra linkusi teisti ir nepaisyti visų aplinkybių. „Tiesa ta, kad net nežinant, kas kaltas, žmogus būna nuteisiamas vien dėl to, kad neva yra įsivėlęs į nešvarią istoriją. Bet kuriuo atveju žmogus, net jeigu jis ir turi pakankamą socialinį statusą, yra visiškai bejėgis prieš jau įvykusį negatyvios informacijos paskleidimo faktą. 

Nekaltumo prezumpcijos principas dažniausiai pažeidžiamas rezonansinėse, korupcinio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Sakyčiau, kad nuo nekaltumo prezumpcijos prasideda baudžiamasis procesas – net ir sunkiausių nusikaltimų padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo negali būti įvardijamas kaip nusikaltėlis“, – sako teisėjas. 

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. 

Griežtos taisyklės

Daugelyje Europos valstybių galioja griežtos taisyklės dėl nekaltumo prezumpcijos principo laikymosi. Šios taisyklės apibrėžia tai, kaip įtariamieji turi būti atvedami į teismo salę bei kaip turi būti joje. „Tačiau ir valstybėse, kur šių taisyklių laikomasi, ypač didelio visuomenės susidomėjimo susilaukiančiose bylose pasitaiko įtariamojo kaltę menančių viešų pareiškimų bei skandalingomis antraštėmis prasidedančių žiniasklaidos straipsnių, kurie neišlaiko neutralaus tono ir pažeidžia nekaltumo prezumpciją“, – sako festivalio „Būtent!“ diskusijoje dalyvausiantis teisėjas. 

Šioje diskusijoje jos dalyviai sieks atsakyti, ar Lietuvoje veikia nekaltumo prezumpcija bei kartu supažindinti visuomenę su itin svarbiais jos principais. Kaip sako prof. A. Gutauskas, diskusijos Lietuvoje tampa gilesnės, atviresnės, pateikiami ekspertiniai vertinimai, prognozės, įžvalgos, ne tik identifikuojama problema, bet ir ieškoma kompromisinių jos sprendimo būdų. 

Prof. A. Gutausko teigimu, tokių racionalių diskusijų kontekste didėja ir visuomenės pasitikėjimas diskutantais, jų atstovaujamomis įmonėmis, įstaigomis. „Festivalis „Būtent!“ – tai vieta, kurioje gali gimti nauja pozityvi vizija apie diskutuojamą problemą, kuri bus svarbi visuomenei, valstybei ar atskiram žmogui“, – pastebėjo pašnekovas. 

Jau ketvirtą kartą Birštone vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.