26 sausio, 2016
Kultūros paveldo departamento informacija

Teisinė apsauga suteikta Simno sinagogai

Kultūros vertybių registrą papildė naujas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ─ Simno mūrinė sinagoga (Laisvės g. 4, Simnas) Alytaus rajone. Ši istorizmo laikotarpio sinagoga yra išlaikiusi beveik nepakitusias išorės formas.

„Žydų kultūros paveldo tema pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė. Miestų ir rajonų savivaldybės deda pastangas, kad jų teritorijoje esantis išlikęs žydų kultūros paveldas būtų žinomas, suvokiama jo vertė, kad jis būtų aktualizuojamas ir prikeliamas naujam gyvenimui. Tokių pozityvių pavyzdžių vis daugėja. Dažnai atokiau esantys miesteliai į didįjį pasaulio žemėlapį patenka per išlikusį žydų kultūros paveldą, taip sulaukdami turistų”, ─ teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Simno sinagoga yra statyta 1905 m. senosios medinės sinagogos vietoje, o rekonstruota sovietmečiu ─ XX a. viduryje. Nuo 1952 m. joje veikė kultūros namai su 250 vietų sale, kurie buvo įrengti pertvarkytoje naujiems poreikiams sinagogoje, o vėliau ─ mokyklos sporto salė. Šiuo metu sinagoga yra Alytaus rajono savivaldybės nuosavybė. Prieš tolimesnius sinagogos tvarkymo darbus Kultūros paveldo departamentas rekomenduoja atlikti istorinius fizinius tyrimus.

Kaip vertingosios savybės yra įvardintas kompaktinis Simno sinagogos tūris – ji yra stačiakampio plano, vieno aukšto su dviejų aukštų ŠR dalimi bei pastoge. Saugoma yra ir trišlaitė stogo forma, kapitalinių sienų tinklas (tai reiškia, kad negalima keisti pastato išplanavimo), autentiškos langų ir durų angos, fasadų architektūrinio sprendimo visuma, pamatas su skelto akmens mūro cokoliu bei raudonų ir geltonų keraminių plytų mūro sienos.

Simno sinagoga išlaikė beveik nepakitusias išorės formas. Kultūros paveldo departamento parengtoje knygoje „Žydų kultūros paveldas Lietuvoje” (str. aut. Marija Rupeikienė) istorizmo laikotarpio sinagogų architektūros stilistika apibūdinama kaip įvairesnė nei ankstesnių epochų žydų maldos namų: naudoti viduramžių, naujųjų laikų bei Rytų, maurų ir bizantinės architektūros elementai, plito įvairūs eklektiniai praėjusių stilių deriniai. Simno ir Alytaus sinagogų stilistika yra panaši, pagyvinta dvispalve plytų ornamentika; jų pagrindiniai fasadai ─ su pabrėžtais viduriniais rizalitais (pastato dalimis, išsikišusiomis fasade per visą pastato aukštį), užbaigti trikampiais frontonais.

Viktorijos Mačiulaitytės (Kultūros paveldo centras) nuotr.     Viktorijos Mačiulaitytės (Kultūros paveldo centras) nuotr.

„Tarp raiškiausių originalios architektūros statinių miesto istorinėje dalyje, be bažnyčios ir šalia jos, ties Vytauto gatvės posūkiu stovinčio vienaaukščio “plytų stiliaus” namo, yra ir „plytų stiliaus” sinagoga , nors ji gerokai apniokota, pakeisti kai kurie jos fasadų elementai. Netinkamai pastačius kultūros namus, sinagoga menkai dalyvauja centro ir aikštės kompozicijoje, yra beveik atskirta nuo aikštės – tarsi kieme”, ─ apie Simno sinagogą rašoma 1999 m. išleistoje Algimanto Miškinio knygoje „Užnemunės miestai ir miesteliai”.

Pasak Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus vedėjo Aliaus Baranausko, Alytaus apskrityje į Kultūros vertybių registrą įrašytos dvi sinagogos – Alytaus ir Simno. Taip pat išliko sinagoga Merkinėje. Šiuo metu joje yra Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos aktų salė.

Žydai Simne apsigyveno XVII a. pr. Jiems čia buvo sudarytos sąlygos įsikurti ir plėstis tam, kad aktyviau vyktų prekyba ir vystytųsi verslas. 1851 m. Simne gyveno 652 žydai iš 1531 bendro gyventojų skaičiaus, 1897 m. 493 žydai iš 1443 gyventojų. 1914 m. duomenimis, Simne gyveno 786 žydai iš bendro 1979 gyventojų skaičiaus. Yra duomenų, kad 1935 m. Simne gyveno 150 žydų šeimų. Simno centre jie buvo įkūrę krautuves, amatų dirbtuves ir paslaugų įstaigas. Labiausiai paplitę verslai buvo žaliavų supirkimas, smulki gamyba ir įvairi prekyba. Vokiečių okupacijos pradžioje „žydai, kurių Simne buvo apie 600, pradžioje buvo suvaryti į vietoje suformuotą getą, o netrukus sušaudyti: Vidzgirio miške prie Alytaus – 182 vyrai, o Kalesnykų giraitėje – 412 moterų, senių ir vaikų” (A.Miškinis).

Iki Antrojo pasaulinio karo dabartinėje Lietuvos respublikos teritorijoje stovėjo 500-600 įvairių žydų maldos namų. Žodis „sinagoga“ (gr. synagoge – susirinkimas, suėjimas) reiškia susirinkimą, taip pat ─ žydų maldos namus. Sinagoga yra skirta trims tikslams: religinėms apeigoms, studijoms ir bendruomenės susirinkimams.


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

16 gruodžio, 2024

Stiprus vėjas pastarąją parą išvertė kai kurių miestų pagrindines kalėdines egles. Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis pirmadienio rytą pasidalino vaizdo […]

15 gruodžio, 2024

Bankrutuojanti Alytaus siuvykla „Ager axis“ planuoja atleisti visus 20 įmonės darbuotojų, informuoja Užimtumo tarnyba (UŽT). Anot tarnybos, visi atleidžiami darbuotojai […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

Padangų gaisras Alytuje
13 gruodžio, 2024

Po nepasitvirtinusių įtarimų tarnybos pareigų neatlikimu nuo darbo beveik penkerius metus nušalintiems Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui Algirdui Bautroniui ir […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

Vida Grišmanauskaitė / M. Masaičio nuotr.
13 gruodžio, 2024

Tarp knygų lentynų ir skaitytojų šypsenų, kur gimsta idėjos ir skleidžiasi žinių lobynai, „žiba“ ir išskirtinė asmenybė: Alytaus Jurgio Kunčino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

6 gruodžio, 2024

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių […]

3 gruodžio, 2024

Trumposios prozos skaitymų festivalis „Imbiero vakarai“, prasidėjęs prieš dvidešimt metų ir skirtas rašytojui Jurgiui Kunčinui atminti, vėl nustebino žodžio meistryste […]