Teisingumo ministerija siūlo iš esmės peržiūrėti priverstinio skolų išieškojimo tvarką

Teisingumo ministerija parengė Civilinio proceso kodekso (CPK) pataisas, kuriomis siūloma gerokai sumažinti iš skolininkų antstolių išskaičiuojamas sumas.

Šiandien pataisoms buvo pritarta Vyriausybės posėdyje, jos toliau bus svarstomos Seime. Planuojama, kad didžioji dalis siūlomų pakeitimų turėtų įsigalioti jau šių metų vasarą.

Šiuo metu iš skolininko, kuris uždirba minimalią mėnesinę algą (apie 361 eurą atskaičius mokesčius) ir turi 2 skolas, yra išskaitoma 50 proc., taigi jam lieka 180,50 euro. Tai yra kur kas mažiau nei minimalių poreikių dydis, kuris šiais metais yra 245 eurai. Tokiu atveju skolininkas negali patenkinti net minimalių savo poreikių, todėl vėl klimpsta skolas.

Panaši situacija yra ir su skolininkais, gaunančiais didesnę nei minimalią mėnesinę algą. Pavyzdžiui, iš vidutinį darbo užmokestį gaunančio asmens (661,70 euro atskaičius mokesčius) išskaitoma 390,99 euro, o skolininkui lieka tik 270,71 euro.

Teisingumo ministerijos siūlomame CPK projekte numatoma, kad skolininkui, turinčiam kelias skolas, iš minimalios mėnesinės algos antstoliai galėtų išskaityti 30 proc. Tokiu atveju šiam asmeniui liktų 252,70 euro, o asmeniui, uždirbančiam vidutinę algą, – 403,05 euro.

Šios įstatymo nuostatos negaliotų išieškant išlaikymą vaikui, taip pat ir kitais atvejais, kai konkrečios išieškotinos sumos bus nustatytos teismo sprendime ar vykdomajame rašte.

Be to, siūloma peržiūrėti tvarką, kai skola išieškoma iš paskutinio būsto. Dabar galiojantys įstatymai leidžia išieškoti skolą iš paskutinio būsto, jeigu skola didesnė nei 2030 eurų. Parengtame projekte numatyta šią sumą didinti iki 4000 eurų. Projekte taip pat numatyta apsauga, kad iš tokio būsto neišieškoma, jei skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad skolą galima išieškoti per 18 mėnesių darant nustatyto dydžio išskaitas iš darbo užmokesčio ir išieškojimas šiuo būdu yra realiai vykdomas.

Šiandien pasitaiko atvejų, kad, pradėjus išieškojimą, iš skolininko sąskaitos gali būti nurašomos visos lėšos, tokiu atveju asmuo lieka be jokių santaupų. Teisingumo ministerija siūlo, kad asmeniui sąskaitoje būtų paliekama patvirtinta minimalių vartojimo poreikių dydžio suma (šiemet ji yra 245 eurai).

Teisingumo ministerija nuolat sulaukia gyventojų skundų dėl antstolių veiklos. 2016 metais gauti 254, praėjusiais metais – 255 užklausimai, tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų organizuojamo gyventojų priėmimo pas ministrą darbotvarkėje. „Ne visi jie susiję su išieškomomis sumomis, dažnai piliečiai nori pareikšti nuomonę dėl antstolių elgesio, veiksmų teisėtumo, taip pat ir išieškomų sumų nustatymo. Susidariusi situacija sudėtinga ir reikalauja naujo požiūrio į priverstinio skolų išieškojimo tvarką“, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė.

Rengiant šį įstatymo projektą, buvo diskutuota su mokslininkų bendruomene, Teisėjų taryba, nevyriausybinių organizacijų, Bankų asociacijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Antstolių rūmų atstovais. Antstoliai siūlė įstatyme numatyti galimybę jiems patiems spręsti dėl skolų išieškojimo apimties ir galimo išdėstymo ar atidėjimo. Teisingumo ministerijos nuomone, tokie siūlymai nėra priimtini, nes suteikia antstoliui teisę atlikti teismui priskirtas teisingumo vykdymo funkcijas.