Teisingumo ministrė su Aukščiausiojo Teismo pirmininku aptarė teismų reformą
Šiandien teisingumo ministrė Milda Vainiutė susitiko su Aukščiausiojo Teismo pirmininku Rimvydu Norkumi ir aptarė 2018 m. sausį įvyksiančią teismų reformą. Teismų pertvarka leis paspartinti bylų nagrinėjimą, sudarys sąlygas teisėjų specializacijai, suvienodins teisėjų darbo krūvį, leis efektyviau panaudoti teismų žmogiškuosius ir materialinius išteklius.
„Labai svarbu, kad teismai tinkamai pasiruoštų artėjančiai reformai, ir kad žmonės dėl permainų nepatirtų jokių nepatogumų“, – sakė M. Vainiutė.
Aukščiausiojo Teismo pirmininko R. Norkaus teigimu, reformos parengiamieji darbai vyksta sklandžiai.
Nuo kitų metų pradžios šiuo metu esantys 49 apylinkių teismai bus sujungti į 12 tokių teismų. Po reformos liks Vilniaus miesto ir rajono apylinkių teismai bei Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Plungės, Tauragės, Telšių ir Utenos apylinkių teismai.
Kiti iš dabar veikiančių apylinkių teismų bus prijungiami prie kitų teismų, o jų vietoje bus steigiami teismų padaliniai – teismų rūmai. Pavyzdžiui, po reorganizavimo Širvintų rajono apylinkės teismas, kuriame dirba 3 teisėjai, vadintųsi Vilniaus rajono apylinkės teismo Širvintų rūmais. Teismo rūmuose bylas nagrinėtų tie patys teisėjai, o, pavyzdžiui, padidėjus darbo krūviui, dalį bylų rašytinio proceso tvarka galėtų nagrinėti kitų rūmų teisėjai.
Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų administraciniai teismai bus sujungti į vieną Regionų apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinio teismas nebus įtrauktas į reorganizavimo procesą dėl jo specifinės kompetencijos, kuri nustatyta įstatymuose.
Pirmasis teismų reformos etapas buvo pradėtas 2013 metais, sujungus Vilniaus, Kauno bei Šiaulių apylinkių teismus. Anksčiau šiuose teismuose teisėjų darbo krūvis skyrėsi netgi iki 3 kartų. Po sujungimo šie didžiuliai skirtumai išnyko, visos bylos nagrinėjamos daug greičiau.
