Telšiuose atidengtas unikalus paminklas tremties aukoms

Birželio 14 dieną įvyko Gedulo ir vilties dienos minėjimas prie Telšių geležinkelio stoties. Simboliška, kad kartu su išvykstančio keleivinio traukinio gausmu atidengtas naujai pastatytas jaunos menininkės Birutės Saulės sukurtas paminklas tremties aukoms atminti.

Telšiai – išskirtinis menų miestas, kuriame gausu meno ženklų. Paminklas tremtiniams – dar vienas išskirtinis projektas, papuošęs miestą ir įamžinęs skaudžius Lietuvos tautos praeities įvykius. Vyresnioji karta džiaugiasi, kad jaunimas atsigręžia į praeitį ir domisi savo istorija.

Tai Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto (VDA TF) Taikomosios skulptūros bakalauro studijų programos studentės Birutės Saulės baigiamasis darbas. Idėjas paminklo tremtiniams eskizams padiktavo Marcelijaus Martinaičio kūrinys „Mes gyvenome“ ir jame aprašyti pagrindiniai lietuvių kasdienybės būties elementai: stalas, lininis rankšluostis ir kryžius. Diplominio darbo vadovas – VDA TF dėstytojas prof. Osvaldas Neniškis.

Eiles išvežtiems į tremtį ir negrįžusiems minėjime skaitė poetė Elena Borusevičiūtė-Šidlauskienė, prie paminklo ji padėjo gėlių. Jų taip pat įteikė skaudžią patirtį išgyvenusiam tremtiniui Stanislovui Bidvai.

Istoriniams įvykiams atminti Telšių politinių kalinių ir tremtinių prašymu Telšių rajono savivaldybės iniciatyva ir VDA TF pastangomis atidengtas naujas paminklas tremties aukoms atminti. Jį pašventino J.E. Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ.

Prie pašventinto paminklo telšiškiai vieni po kitų dėjo gėlių ir žemai lenkėsi Amžinybėn išėjusiųjų atminimui.

Vilties ir gedulo dienos minėjime dalyvavo Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, LR aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas ir kiti.

Tremties metai nepalyginami su niekuo, tai buvo skaudus lietuvių genocidas. „Visi esame mūsų valstybės praeities tęsinys ir ateities kūrėjai. Vieni apie Lietuvos istorijos įvykius skaitome iš knygų puslapių, o kiti skaudžias pasekmes liudijame gyvais prisiminimais apie savo artimuosius. Žvelgiu į archyvines žmonijos žiaurumą fiksuojančias fotografijas ir suprantu, kad tik tautos dvasios stiprybės dėka šiandien mes galime vadintis lietuviais. Kokie baisūs išgyvenimai turėjo likti tremiamų žmonių atmintyje? Koks stiprus ryšys juos siejo su tėvyne ir ten likusiais artimaisiais? Ar mes suvokiame, kiek daug mūsų LAISVĖ kainavo už ją pasiaukojusiems žmonėms ir jų šeimoms? Yra traukinių, kurie niekada neturėjo pajudėti iš vietos, yra faktų, kurių niekada neturėtume pamiršti“,– Gedulo ir vilties dieną sakė meras P. Kuizinas.

Rajono vadovas P. Kuizinas jaunajai kūrėjai VDA TF absolventei įteikė padėką, gėlių ir sidabrinį Telšių – Lietuvos kultūros sostinės 2016 ženklelį. Mero padėkos ir gėlės taip pat įteiktos prof. O. Neniškiui, VDA TF dekanui Ramūnui Baniui, Architektūros skyriaus vedėjai Gintarei Baltrūnei. „Pastatyta skulptūra – stalas su kryželiu – simbolizuos priminimą, kad jis niekada neliktų tuščias“, – kalbėjo ministras.

„Sukurti šį paminklą mintis kilo perskaičius M. Martinaičio knygą. Čia jautriai perteikiamos mintys apie stalo šventumą, svarbą ir pagarbą jam lietuvių gyvenime. Tai inspiravo mane sukurti šį paminklą. Stalas su kryžiumi – tarsi namų altorius, šventa vieta, prie kurio susirenka visa šeima. Paminklinė skulptūros forma tarsi užklota tautiniu audiniu – rankšluosčiu, kurio autentiškame rašte įsilieja tragiško įvykio atminimo tekstas“, – pasakojo B. Saulė. Apie šį meno kūrinį kalbėjo ir jos darbo vadovas prof. O. Neniškis.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Telšių skyriaus pirmininkė Regina Chmieliauskienė dėkojo už pastatytą skulptūrą, linkėjo visiems būti vieningiems, darniems, gyventi viltimi ir meile. „Norėtųsi prisiminti poetės Teklės Kryževičiūtės eiles apie stalą. Jis sugeria viską, prie jo vienijasi šeima, vyksta visos metų šventės, paminėjimai. Žaviuosi B. Saule. Tokia gležnutė skulptorė sukūrė tokį darbą, į kurį įdėjo daug širdies“, – atkreipė dėmesį R. Chmieliauskienė.

Pašventinus paminklą, prie geležinkelio stoties aukotos šv. Mišios, giedojo chorai „Žemaičiai“ ir „Tremties aidai“. Po minėjimo tremtinių artimieji neskubėjo skirstytis, bendravo vieni su kitais, dalijosi prisiminimais, skanavo šaulių paruoštos kareiviškos košės.

Vilties ir gedulo diena visoje šalyje pradėta minėti iš vakaro: birželio 13-ąją prie žuvusiųjų atminimui skirtų vietų uždegtos žvakelės su išdėliotu žodžiu „LIETUVA“. Taip Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga kvietė dalyvauti „Juodojo atminimo“ akcijoje.