Telšiuose – medaliai NE garbei ir garbei
Telšiuose 38-ąjį kartą surengta Tarptautinė medalio ir mažosios skulptūros kūrėjų stovykla, skirta jautriems įvykiams Ukrainoje ir visame pasaulyje įprasminti. Šiųmečio simpoziumo tema – NE / GARBĖS MEDALIAI“. Bemaž dvi savaites trukusį renginį papuošė medalininkų išeksponuota per dvi savaites gautų rezultatų – medalių ir mažosios skulptūros kūrinių – paroda, įkurdinta VDA Telšių galerijoje. Projektą įgyvendino Žemaičių muziejus „Alka“ kartu su partneriu Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetu. „Šiandien – paskutinė stovyklos diena. Matosi rezultatai ir kai kurių nuovargis, bet viską atperka tai, kas yra sukurta ir tai, kas yra išeksponuota čia“, – stovyklos uždarymo renginyje sakė projekto vadovė Ingrida Vaitiekienė.
Žymios pavardės
Vienas medalio ir mažosios skulptūros kūrėjų stovyklos įkūrėjų medalininkas, skulptorius Antanas Olbutas prisipažino, kad pati idėja kurti medalius Lietuvoje gimė anksčiau negu pati stovykla: „Rengti medalininkų dirbtuves sugalvojome kartu su skulptoriumi Aloyzu Janušausku. Mudu buvome abu baigę tuometį Telšių taikomosios dailės technikumą. Susitikus Vilniuje, Aloyzas kreipėsi į mane ir sako, tu baigei menotyrą, kurkime medalininkų sekciją. Taip ir padarėme. Keturiese nuėjome į Lietuvos dailininkų sąjungą ir ją įsteigėme“.
Antanas Olbutas pasakojo, kad tuomet, kai įgyvendino savo idėjas, Telšiuose jau veikė suvenyrinių ženklelių ir medalių gamybos įmonė „Telšių praktika“, tad pirminė bazė medaliams lieti Žemaitijos sostinėje jau buvo.
„Visi rašo, kad pirmąją stovyklą mes pradėjome 1985-aisiais, tačiau ji prasidėjo šiek tiek anksčiau. Susirinkome į pirmąją stovyklą Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto pastate ir pats liejimas prasidėjo nuo vaško. Skulptoriai mokėjo lieti vašką, o mes – ne. A. Janušauskas mus mokė kaip lieti vašką, o po jo sekė bronza. Mes bronzos praktiškai neturėjome ir nemokėjome kaip tą padaryti, tad pirmieji liejiniai buvo iš aliuminio. Pradžia tokia ir buvo – o dabar jau 38-eri metai, kai važinėju į Telšius. Ir vis galvoju – kodėl aš toks jaunas, juk tik 38-eri“, – juokavo A. Olbutas.
Drauge su medalio meno grandais kuria ir patirties semiasi jaunosios kartos menininkai – taip užtikrinamas medalio ir mažosios skulptūros tradicijos Telšiuose ir Lietuvoje tęstinumas.
Per bemaž keturias dešimtis metų keitėsi medalininkų kartos. Tarp medalio kūrėjų sąrašuose rastume tokias pavardes kaip Skaistė Jūratė Žilienė, Aloyzas Janušauskas, Levas Raibšteinas (Leo Ray), Dovydas Zundelovičius, Romualdas Inčirauskas, Petras Gintalas. Daugelis jų tebepuoselėja ir saugo medalių kūrimo tradiciją, juos kuria ir dalyvauja stovyklose. Šiemet į Telšius atvyko arba stovyklos veiklose per nuotolį dalyvauja net 24 metalo plastikos meistrai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Izraelio, Lenkijos. Vyriausiam stovyklos dalyviui – prof. Leonui Žukliui – 99-eri!
Tarptautiškumą skatinanti stovykla
Pasidomėjus, kaip buvo atliekama medalininkų atranka, stovyklos kuratorius VDA Telšių fakulteto doc. Marius Norkus sakė: „Labiausiai atkreipėme į pačią įvairovę ir saviraišką. Kiekvienas autorius turi savo braižą, savitą plastiką. Ir ta įvairovė yra labai įdomi visiems žiūrovams, net patiems menininkams. Parodoje galima pamatyti, kaip tie darbai skiriasi. Parodą papildo užsieniečiai: lenkai, ukrainietė bei latvė. Žiūrint į jų kūrybinius darbus, matome, kaip jie visi skiriasi. Ir svarbu, kad būtų jaunosios kartos atstovų dėl projekto tęstinumo“.
Kalbinta skulptorė Svetlana Saveljeva iš Rygos neslėpė susižavėjimo stovykla. „Aš čia atvykau pirmąjį kartą. Esu skulptorė, medalininkė iš Latvijos, Rygos miesto. Dėkoju Linai Kalinauskaitei, kad ji mane surado ir pakvietė čia. Tai toks įvykis. Įprastai skulptoriai sukuria ir paruošia vaško formą, tačiau nedalyvauja pačiame medalio liejimo procese, o štai čia yra galimybė pačiam iš bronzos išsilieti savo medalį. Aš paruošiau keturis medalius: pirmieji du susiję su karo Ukrainoje tematika, trečiasis skirtas Vilniaus 700 metų jubiliejui (vilkų tema), ketvirtasis – ordinas, labiau konceptualus ir susijęs su latvių mitų veikėju Ausekliu“.
Medalininkas iš Izraelio Sasha Serber Telšiuose – nebe pirmą kartą. Prieš keletą mėnesių iš garsiosios Izraelio Bezalel meno ir dizaino akademijos žymus skulptorius ir profesorius surengė kūrybines dirbtuves Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentams.
„Aš čia jaučiuosi labai gerai ir labai laukiamas. Jaučiu puikią atmosferą, man patinka čia dirbti, patinka žmonės, labai vertinu šią vietą. Manau, kad šis simpoziumas yra labai svarbus ir unikalus. Iki šiol dar tokių stovyklų nesu matęs. Izraelyje universitete tokių liejimui skirtų patalpų mes neturime, tad tokie dalykai suteikia reikšmingos patirties menininkams, o taip pat ir studentams, todėl man labai svarbu būti čia“, – kalbėjo skulptorius Sasha Serber.
Įvykis Telšiams
Žemaitijos sostinėje vykstančios ir tarptautinėmis tapusios medalio ir mažosios skulptūros kūrėjų stovyklos yra įvykis, aktualizuojantis subtilų metalo plastikos meną ir priartinantis miesto kultūros gyvenimą prie profesionaliojo meno bei jo kūrėjų.
„Manau, kad medalio menas yra privilegijuota meno rūšis, kadangi jis yra atminties ženklas. Atmintis yra svarbi mums visiems, o muziejui – kaip Atminties institucijai – juolab, todėl, turėdami tokią neeilinę progą ir galimybę bendradarbiauti su medalininkų stovykla, mes gauname ypatingai didelę dovaną: prisiminimų, atminties fragmentų kolekciją, kuri yra svarbi ne tik mums, bet ir kiekvienam telšiškiui, galų gale – ir lietuviui“, – akcentavo Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkė-rinkinio saugotoja Monika Sudintaitė, atsakinga už saugomus medalius muziejuje.
Ilgą laiką medalis buvo valstybinių įvykių ir Didžiosios istorijos žanras. Šiandien medalis vis labiau priartėja prie kasdienybės istorijos, tad šiandien muziejus gali pasigirti savo kolekcijoje turėdamas medalius ir Jonui Basanavičiui, ir namų žydinį saugančiai močiutei.
Po šios stovyklos, kaip ir kasmet keliami, lūkesčiai papildyti naujais kūriniais jau turimą beveik 700 medalių kolekciją.
Dvi savaites trukusios stovyklos metu medalininkai ne tik kūrė savo medalius, bet ir lankėsi renginiuose Klaipėdoje bei Plungėje ir dalyvavo konferencijoje „38-eri medalio meno metai Telšiuose“, kur pranešimus skaitė Lietuvos žurnalistas, kolekcininkas Vilius Kavaliauskas ir dailininkė, medalininkė Lina Kalinauskaitė.
NE/GARBĖS MEDALIAI
„Šiųmetė tema – „NE/GARBĖS MEDALIAI“. Egzistuoja toks terminas. Tai specifinė, tačiau labai siaura niša medalių pasaulyje. Visi žino, kad yra garbės medaliai, apdovanojimai, bet yra ir NE garbės medaliai tai lyg satyra – įteikiami už bloguosius nuopelnus. Tema, žinoma, gimė dėl dabartinių įvykių Ukrainoje. Norėjome sieti su Ukraina, bet tiesiogiai temos „nepiršti“ menininkams, nes visi yra individualistai ir nori kurti kažką savo. Tema visiems patiko ir daugelis padarė satyrinius NE garbės ordinus, medalius. Buvo ir kitokių interpretacijų, gilesnių, filosofinių. Jaunoji karta netgi dramatiškai į tai pasižiūrėjo. Yra šokiruojančių dalykų, ir laisvesnių, paliesta ir Baltarusijos tema“, – stovyklos temą apžvelgė viena projekto dalyvių medalininkė Lina Kalinauskaitė.
Viena svarbiausių dienų medalininkų stovykloje – pastarųjų dviejų savaičių kurtų kūrinių – medalių ir skulptūrėlių – liejimas iš bronzos prie Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto kalvės.
„Stovyklos veiklas galėtume išskirstyti į kelis etapus: pirminių modelių sukūrimą. Dalis atvykusiųjų dalyvių jau turi pasiruošę modelius: buvo plastilininiai arba gipsiniai. Kitu etapu buvo paruošti vaškai, jei nusprendžiama lieti iš bronzos ar kito tauraus metalo. Pirmasis etapas yra pasiruošimas: kai turime pasiruošę vaškus, yra daroma liečių sistema ir taikoma „ceramic shell“ technologija. Skysta suspencija laistoma ant modelio ir sluoksnis po sluoksnio užauginamas kiautas. Kiautas būna 6-7 sluoksnių, formos iškaitinamos, išvarvinamas vaškas, o paskui jau į ją galima pilti karštą bronzą“, – kalbėjo stovyklos kuratorius doc. Marius Norkus.
Doc. M. Norkus atkreipė dėmesį, kad „Karštoji diena“ yra labai reikšminga diena autoriams, nes svarbu, kad darbai gerai atsilietų ir galutinį rezultatą galėtų eksponuoti galerijoje. M. Norkus – ilgametis projekto kuratorius, pasiteiravome, kaip jam sekasi ir koks įspūdis matant stovyklos augimą.
„Pradžia buvo kiek keistoka ir sunkoka. Dabar jau jaučiasi įdirbis ir žinome procesus, kas po ko turės vykti. O kas dėl pačios liejininkystės, tai esame žymiai patobulėję. Turint omenyje, kad dalis čia atvykusių taip pat apie ją žino ir dalijasi patirtimi arba kaip draugas iš Didžiosios Britanijos David Snoo Wilson, kuris ir atnešė šią technologiją mums į fakultetą. Jis pats atvykęs šiemet į Telšių fakultetą nusistebėjo, kaip esame patobulėję šioje srityje, nes pradžia – nelabai kokia“, – atskleidė pašnekovas.
Prioritetinis savivaldybės renginys
Stovyklos uždarymo renginį muzikiniu kūriniu pradėjo Juozas Rimeika (Varnių kultūros centras).
Tęsdamas I. Vaitiekienės pradėtą mintį, apžvalgą apie stovyklą tęsė jos kuratorius Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojas, doc. Marius Norkus: „Smagu, kad į medalininkų parodą ateina ne keletas, o daugiau žmonių, nes tai ir yra tas grįžtamasis ryšys mums, visiems kuriantiems“.
Kasmet stovyklose gimsta šūkiai, įkvepiantys dirbti. Praėjusiais metais linkėta, „Kad bronza tekėtų gerai“ (aut. Neringa Kalvaityte), o šiemet po vieno incidento, įtrūkus formelei, bet sėkmingai ją sutaisius, gimė stovyklos devizas „Kad formelės atlaikytų“ (aut. Gvidas Latakas).
Stovyklos rezultatas – bemaž dvigubai daugiau medalių negu pernai. Anot M. Norkaus, tai dviejų ar net trijų medalininkų stovyklų darbo rezultatas, pasiektas per dvi savaites. „Džiugu, kad temą pavyko išpildyti. Menininkai – savo srities žinovai ir profesionalai. Darbai labai skiriasi, ir tai dar labiau džiugina, kad neturime vienos medalių linijos“.
Stovyklos uždaryme ir medalininkų parodoje apsilankęs Telšių rajono savivaldybės vicemeras Mantas Serva pasidžiaugė jau bemaž keturias dešimtis metų vykstančia tradicija. „Šis daugelį metų besitęsiantis procesas ir stovyklos – lyg nenutrūkstama gija mus supančių įvykių ir čia dalyvaujančių žmonių su fantastiškomis istorijomis. Muziejus, fakultetas, savivaldybė… Visi kartu, tad nenuostabu, kad Medalininkų stovykla buvo įtraukta į prioritetinių kultūros renginių Telšių rajone sąrašą“, – kalbėjo vicemeras bei kartu su Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialiste, laikinai einančia vedėjos pareigas Monika Domarkienė įteikė gėlių I. Vaitiekienei bei M. Norkui, linkėdami nesustoti.
Žemaičių muziejus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė dėkojo parodos organizatoriams ir sakė: „Man garbė dalyvauti stovykloje bei trečiąjį kartą tarti sveikinimo žodį. Dalis medalių patenka į muziejų ir tampa eksponatais, liudijančiais apie tam tikrus įvykius. Tai žmonių pozicija apie juos. Tikiu, kad Telšių meno ir kultūros lygis yra aukštesnėje kartelėje būtent šios medalininkų stovyklos dėka“.
Premija – Lenkijos kūrėjui
Kaip ir kasmet, stovyklą rėmė ir premiją geriausiam šių metų medalininkui skyrė architektas Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto prof. Algirdas Žebrauskas. Šiemet ji atiteko medalininkui iš Lenkijos prof. Sebastian Mikołajczak už geriausiai išpildytą stovyklos temą.
„Peržiūrėjęs parodą, pamačiau daug darbų, atitinkančių temą, tačiau labiausiai įsiminė prof. Sebastian Mikołajczak darbai dėl parinktos taiklios medžiagos ir simbolikos. Okupantai Ukrainoje, apsirašinėję tankus Z raide, didžiuojasi jais važinėdami, o mums ši raidė kelia tik vieną asociaciją – ZLO (rus.blogis)“.
Baigiantis uždarymo renginiui, I. Vaitiekienė pristatė ilgamečius stovyklos rėmėjus Juozą ir Eleną Mariją Butkevičius. Elena Marija Butkevičienė: „Džiaugiuosi, kad visus 38 metus galėjau matyti, kiek čia minčių, grožio, gėrio, darbo, pasiaukojimo ir supratimo įdėta. Būkite visi pagerbti, sveiki ir stebinkite maloniai Telšius, pasaulį bei mus visus!“
Pajuokaudamas, kad paskutinis žodis turi būti jo, J. Butkevičius pasidžiaugė keletą dešimtmečių trunkančia medalininkų draugyste ir tradiciškai dovanų perdavė gėrybių pilną krepšį visiems medalininkams.
Atsisveikinta iki kitų metų. Paroda VDA Telšių galerijoje veiks iki rugsėjo mėnesio.
