11 gegužės, 2020
Karolina Bagdonė | Magnificat.lt

Tiberiados broliai karantino metu: „Visuomet yra viltis“

 

Br. Ivanas Demeure – Tiberiados bendruomenės, įsikūrusios Baltriškių kaime, vyresnysis. Jis pasakoja apie vienuolyno gyvenimą karantino metu ir krikščionišką viltį šiuo sudėtingu laikotarpiu.

Kaip atrodo brolių gyvenimas šiomis dienomis? Ar labai pasikeitė dienotvarkė?

Gyvenant bendruomenėje šešiese ir dar kaime, reikia pripažinti, kad mums sekasi ir mūsų karantino sąlygos tikrai geros. Nė vienas iš brolių koronavirusu neserga. Tad mūsų dienotvarkė nelabai pasikeitė, gal tik būdas jos laikytis pakito. Išoriniai pasikeitimai nedideli. Vėl pradėjome po pietų melstis rožinį, o prieš Gailestingumo sekmadienį (balandžio 19 d.)  visą naktį budėjome ir meldėmės už visą pasaulį. Bet pasikeitimas yra pirmiausia vidinis. Stengiamės užjausti kenčiančius įvairiais būdais, pasidomėti ir susisiekti su jais, pvz., ėmėme transliuoti liturgiją internetu, dažniau paskambiname prašančiam mūsų patarimo ar pagalbos. Pasaulio nelaimė neverčia mūsų sielvartauti. Sakyčiau, kad pasauliui reikia ir džiaugsmo, vilties, tad verkiame su verkiančiais, bet ir paguodžiame juos šypsena, stebėdami mažus vilties ženklus. Pagaliau sakyčiau, kai pas mus atvyksta mažiau žmonių ir nebereikia organizuoti jų priėmimo, turiu daugiau laiko dirbti lauke. Šis darbas man suteikia pakilią nuotaiką ir jėgų.

Ką jums reiškia šis karantinas ir koronaviruso pandemija? Kaip šią situaciją gali priimti ir suprasti krikščionys?

Koronavirusas ir visos jo pasekmės, pvz., karantinas, ekonominis smūgis ir t. t., yra tam tikras išbandymas. Itin aiškiai suvokiame savo trapumą ir silpnumą. Ne viskas kontroliuojama, ir recepto, kaip šį laiką išgyventi, nėra. Išmokstame paklusti Vyriausybės ir vyskupų įsakymams tikėdamiesi, kad šis paklusnumas reiškia solidarumą, pagarbą trapiausiems. Tikintiesiems irgi svarbu suvokti, kad tai nėra laikas kaltinti kinus, užsieniečius arba patį Dievą. Kiekvienas dabar gali prisidėti kurdamas geresnę visuomenę. Kančia dažnai reiškia smurtą, egoizmą ir pan. Prieš tokią kančią reikia kovoti. Bet kovodami galbūt neišvengsime ir kitokios kančios – tai meilės, atsidavimo, drąsos kančios, kurią Jėzus parodė ant Kryžiaus. Tokia kančia ir liks didelis slėpinys, apie kurį nenorėčiau tik paprastai pakalbėti.

Ar galima pas jus atvykti apsistoti ir paviešėti?

Šiuo metu, deja, apsistoti pas mus negalima. Įstatymais nustatyta aiški tvarka, kurios ir mes laikomės. Kadangi buvo paskelbtas karantino sąlygų palengvinimas, mes juo pasinaudosime ir priimsime tikinčiuosius šiokiadieniais dalyvauti šv. Mišiose (daugiau informacijos mūsų svetainėje: www.tiberiade.lt). Reikia rūpintis ilgai šv. Mišiose gyvai negalėjusiais dalyvauti krikščionimis. Tad šv. Mišios vyks mūsų Bažnyčioje, visi norintieji turės būti su kaukėmis. Truputį keista, bet priprasime. Nuolat klausomės naujos informacijos, kad esant galimybei ir Vyriausybei leidus galėtume priimti pas mus norinčius atvykti žmones.

Dabar kiekvieną vakarą, išskyrus sekmadienius, galime tiesiogiai stebėti Naktinės maldos transliaciją www.tiberiade.lt ir melstis kartu. Tikrai tikiu, kad galima skaityti Tiberiados neseniai išleistą knygą „Pašaukimo žemė. Žiedeliai“ („Magnificat leidiniai“, 2020)! Kaip dar kuriate bendrystę su tais, kurie negali jūsų aplankyti?

Man asmeniškai patinka skaityti. Esu pastebėjęs, kad net mirę autoriai man yra brangūs it artimieji. Knygos man yra ir priemonė keliauti. Žinoma, galima be galo naršyti internete, bet labai dažnai kyla jausmas, kad niekur nekeliavome, o tik iššvaistėm laiką. O skaitydamas gerą knygą pastebiu, kad autorius patraukia, personažai apsigyvena manyje, plečiasi pasaulio suvokimas… Pastebiu, kad kažką perskaitęs knygoje geriau atsimenu negu naršydamas internete.

Tiberiados broliai nėra dideli rašytojai. Tačiau Lietuvoje išleidome net keturias knygas. Naujausia – „Pašaukimo žemė. Žiedeliai“. Knygą išleidome kartu su „Magnificat leidiniais“ 40 metų bendruomenės įkūrimo proga. Joje galite susipažinti su kiekvienu broliu ir seserimi, atrasti Tiberiados bendruomenės įsikūrimo Lietuvoje, Zarasų rajone, istoriją, išgirsti Tiberiados brolių misijos vaizdus lietuvių širdyse. O dabar dar galite įsigyti knygų ir su išskirtinai jums parašytu brolių palinkėjimu. Atsakydamas į šį klausimą, šypsausi, nes mano atsakymas skamba kaip reklama. Bet suprantu, kad tokią knygą skaityti šiuo metu gali būti labai sveika.

Ko jums labiausiai trūksta šiuo karantino laikotarpiu? Gal reikia kokios nors pagalbos ar finansinės paramos?

Tiberiada visuomet gyveno iš paramos. Jeigu žmonės nustotų aukoti, mūsų gyvenimas taptų labai sunkus. Labiausiai reikia paramos mūsų veikloms ir, žinoma, statyboms. Kitaip broliai kukliai gyventų tik iš rankų darbo. Šiuo metu nepriimame žmonių, nerengiame stovyklų, tad išlaidų laikinai sumažėjo. Prieš dvejus metus mums labai reikėjo pagalbos. Parašiau skirtingiems žmonėms ir mus labai paguodė tai, kad daugelis jų atsiliepė ir skyrė pinigų. Jeigu ir vėl mums ko nors trūktų, nuolankiai prašyčiau pagalbos. Bet gal šiuo metu organizacijoms, kurios padeda sergantiems, vargšams, alkaniesiems, reikia būtent mūsų aukų.

Kokią svarbiausią pamoką turėtume išmokti iš šių suvaržymų? Ar mes kaip visuomenė mokame gyventi izoliacijoje? Ar po jos galime tapti geresniais žmonėmis ir krikščionimis?

Jau minėjau, kad man nelabai patinka pamokslauti. Tačiau man patinka antra klausimo dalis. Turiu omeny, kad nelabai mokame gyventi izoliacijoje. Aišku pirmiausia kalbu apie save. Gal buvau suplanavęs skaityti daug knygų, tvarkyti daug reikalų, tikrai skirti daugiau laiko artimiesiems ir Dievui. Bet kai žvelgiu atgal, neatrodo, kad pasiekiau didžiulių rezultatų. Gal esu buvęs išsiblaškęs, tinginys ir pan. Gal net kilo ir kitų pagundų, sugrįžo senos priklausomybės. Gal namie yra skaudžių įtampų. Visa tai rodo, kad karantinas nėra visuomenės idealas, kad žmogus nesukurtas vienatvei, užsidarymui. Bet gal šis laikotarpis ir mane moko būti kantriu ir gailestingu sau. Jeigu šiandien žengiau bent mažą žingsnį į priekį, gal neverta save kaltinti dėl visokių trūkumų, bet nuolankiai džiaugtis tuo žingsniu, pastiprinimu, kad kitą dieną žengčiau toliau. Aš tikiu, kad turime daug galimybių žengti pirmyn. Jeigu žmogus tik norėtų atsikelti, tobulėti, tikrai būtų vilties, nes pradžia jau yra. Bet kantriai, žingsnis po žingsnio, kaip man mokantis lietuvių kalbos. Visos pastangos nebus veltui. Jos paslapčia suteikia vidinės jėgos, idant po karantino gyventume kitaip, dėmesingiau, atidžiau.


11 sausio, 2025

Minint 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, Lietuvoje pradedamas jo metams skirtų renginių ciklas. Šeštadienį Druskininkuose vyks elektroninės muzikos simfonijos […]

10 sausio, 2025

Kalendoriai – svarbi mūsų spaudos paveldo dalis. Juose užfiksuotos visokeriopos to meto aktualijos teikia vertingų žinių apie Lietuvos raidą. Antazavės […]

10 sausio, 2025

Vilniaus arkikatedros požemiuose atrastą slaptavietę su Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtomis karališkomis […]

9 sausio, 2025

2025 metais Dreverna, oficialiai tapusi Mažąja Lietuvos kultūros sostine, pakvies į dar daugiau įdomių ir prasmingų renginių. Startas jiems bus […]

9 sausio, 2025

Informaciją, kad Kaliningrado valdžios sprendimu pakeistas Tolminkiemyje veikiančio memorialinio Kristijono Donelaičio muziejaus pavadinimas, pervadinant jį į Literatūrinį muziejų, kultūros ministras […]

9 sausio, 2025

Ką bendro turi 2024-ųjų Paryžiaus olimpinės žaidynės, „Grammy“ apdovanojimai, Chrisas Brownas, Shakira, „The Black Eyed Peas“ ir Druskininkai? Tai pasaulinio […]

8 sausio, 2025

Kauno centre iškilo neišlikusiai tarpukarinei miesto architektūrai skirta 4 bronzinių skulptūrų kompozicija. Skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino sukurtomis miniatiūromis įamžinta architekto Felikso […]

7 sausio, 2025

Kaliningrado valdžios sprendimu pakeistas Tolminkiemyje esančio memorialinio Kristijono Donelaičio muziejaus pavadinimas, praneša LRT televizija. Skelbiama, jog nuo šiol įstaiga vadinsis […]

5 sausio, 2025

Sausio 1 d. Lietuvių literatūros mėgėjai, visuomenininkai, šauliai, miestiečiai  ir miesto svečiai  tradiciškai susitiko Klaipėdoje, Liepų gatvėje   prie paminklo kun. […]

Ievos Tvaronavičiūtės nuotr.
2 sausio, 2025

2024 m. Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro Atviras jaunimo centras (toliau – AJC) įgyvendino projektą „Suaktyvinam Pulsą“, kurį finansavo Jaunimo […]

2 sausio, 2025

2024 metais Šilalės rajone buvo įgyvendinamas mobiliojo darbo su jaunimu ir darbo su jaunimu gatvėje veiklos projektas, kurį finansuoja Jaunimo […]

30 gruodžio, 2024

Panevėžio Laisvės aikštėje, šalia Juozo Miltinio dramos teatro, skamba ne tik garsaus režisieriaus, teatro įkūrėjo vardas, bet ir jo įkvepianti […]

28 gruodžio, 2024

Ateinančiais metais Lietuva minės prezidento Aleksandro Stulginskio bei Lietuvių rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės) gimimo metines bei kitas svarbias sukaktis. – […]

M. K. Čiurlionis
25 gruodžio, 2024

Siekiant pažymėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Seimas 2025-uosius metus yra paskelbęs šio kompozitoriaus, dailininko metais. Šios sukakties proga […]

25 gruodžio, 2024

Kaunui ir Liublinui gavus 30 tūkst. eurų Europos paveldo ženklo finansavimą, miestuose ketinama rengti bendras kultūrines veiklas. Kultūros ministerijos teigimu, […]

Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]