Tiesioginių išmokų sistema turėtų užtikrinti vienodas ir sąžiningas konkurencines sąlygas visiems ES žemdirbiams
Seimas, įvertinęs sudėtingą Lietuvos žemės ūkio ir kaimiškųjų vietovių padėtį ir didelius emigracijos srautus, pabrėžė būtinybę užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimą po 2020 m., atsižvelgiant į ateities iššūkius ir žemės ūkiui bei kaimo vietovėms keliamus tikslus. Tai akcentuojama Seimo priimtoje rezoliucijoje „Dėl Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų“, už kurią balsavo 65 parlamentarai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 7.
Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, šiuo metu Lietuva yra diskriminuojama išmokant mažesnes išmokas Lietuvos ūkininkams, todėl derantis dėl bendrosios ES žemės ūkio politikos ir sąlygų žemdirbiams, būtina atkreipti dėmesį į Lietuvos situaciją.
„Išmokų sistema turėtų užtikrinti vienodas ir sąžiningas konkurencines sąlygas visiems Europos Sąjungos žemdirbiams“, – sako parlamento vadovas. Pasak jo, konkurencijos neiškreipiantis ir Lietuvos ūkininkų bei kaimo gyventojų nediskriminuojantis tiesioginių išmokų dydis turėtų išlikti vienu iš Lietuvos derybinių prioritetų dėl būsimo 2021–2027 m. finansinio laikotarpio.
„Šiuo metu Lietuvos žemės ūkio ir kaimiškųjų vietovių padėtis yra sudėtinga, todėl turime derėtis dėl geresnių sąlygų šalies ūkininkams, kad Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos programuojamos kaimo plėtros lėšos svariai prisidėtų prie kaimiškųjų regionų gyvybingumo išlaikymo ir didinimo“, – sako V. Pranckietis.
Priimta rezoliucija Seimas siūlo stiprinti rizikų valdymo instrumentus ir tobulinti rinkos reguliavimo priemones, įvertinant trečiojo BŽŪP ramsčio, skirto rizikų valdymo priemonėms, sukūrimo galimybę kartu išlaikant į rinką orientuotą BŽŪP.
Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į būtinybę supaprastinti BŽŪP ir užtikrinti jos įgyvendinimo lankstumą Europos Sąjungos valstybėse narėse.
