Tik bendradarbiaudami galime pasiekti apčiuopiamų rezultatų

Lietuvoje netyla istorijos apie smurtą šeimose, diskutuojama apie socialinių bei vaikų teisių apsaugos darbuotojų darbą, pilietinį sąmoningumą, svarstoma, kaip galima užkirsti kelią nelaimėms bei užtikrinti saugumą šeimose. Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė teigia, kad situacija gali pasikeisti tik stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir vardija konkrečius žingsnius, ką dėl to padarė savivalda.

Kokios socialinės paslaugos teikiamos Klaipėdos rajono gyventojams?

Nemažai lėšų iš biudžeto skiriame socialinėms paslaugoms finansuoti, tačiau kai kurioms iš jų dar trūksta viešumo, viešinimo, būtina plačiau skleisti informaciją apie teikiamas paslaugas. Klaipėdos rajone iš viso veikia 6 Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos, kuriose teikiama pagalba šeimoms, suaugusiesiem ir vaikams, senyvo amžiaus bei neįgaliems žmonėms. Teikiamų paslaugų spektras platus − nuo pagalbos namuose, dienos socialinės globos iki bendruomeninių vaikų globos namų, vaikų dienos centro.

Klaipėdos rajono savivaldybėje taip pat teikiamos šios specialiosios paslaugos: pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, laikinas apnakvindinimas krizių centre, intensyvi krizių įveikimo pagalba, apgyvendinimas nakvynės namuose ir krizių centruose, dienos socialinė globa, trumpalaikė ir ilgalaikė socialinė globa, psichosocialinė pagalba krizių centre, pagalba globėjams ir įvaikintojams bei siekiantiems jais tapti.

Svarbu, kad šiais metais numatyta teikti dar daugiau paslaugų, kurios padės mūsų rajono šeimoms, susiduriančioms su įvairiomis problemomis. Taip pat visada raginame nevyriausybines organizacijas dalyvauti projektinėje veikloje, skatiname suteikti kuo daugiau bendrųjų socialinių paslaugų. 

Šiuo metu yra rengiamas visų teikiamų socialinių paslaugų tinklelis, sisteminame informaciją apie kiekvienoje seniūnijoje teikiamas paslaugas. Ketiname patraukliai, paprastai ir plačiai viešinti šią informaciją. Pasitaiko, kad žmonės nežino, kokiomis paslaugomis gali naudotis, tuo tarpu savivalda iš biudžeto finansuoja įstaigų, etatų išlaikymą, remia vykdomas programas, projektus. Norėtųsi, kad paslaugos pasiektų didesnį ratą žmonių.

Pagal šiems metams planuojamą biudžetą socialinei apsaugai teks 5,9 mln. eurų arba 13,9 proc. visų biudžeto asignavimų. Pernai socialinei apsaugai išleista 5,2 mln. eurų. Didesnės lėšos planuojamos socialinėms išmokoms, pašalpoms ir kompensacijoms, pradedama vykdyti Lapių pagrindinės mokyklos buitinio pastato rekonstrukcija, pritaikant jį socialinių paslaugų teikimui, kartu su Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinamas projektas „Klaipėdos rajono savivaldybės socialinio būsto fondo plėtra“, daugės socialinių būstų, planuojami Viliaus Gaigalaičio globos namų teritorijos sutvarkymo ir apželdinimo darbai, numatomos lėšos butui, skirtam globojamiems vaikams apgyvendinti, pirkti.

Kokias paslaugas numatyta teikti 2017 metais?

Šeimos dažniausiai patiria krizes dėl skyrybų, vaikų auklėjimo, netekčių, smurto artimoje aplinkoje, priklausomybių. Tinkamai spręsti šeimoms iškylančias problemas galėtų padėti kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai. Praėjusiame Tarybos posėdyje buvo pritarta projekto „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Klaipėdos rajono savivaldybėje“ paraiškos teikimui pagal 2014−2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą.

Projekto tikslas – sudaryti sąlygas rajono savivaldybėje gyvenančioms šeimoms gauti kompleksiškai teikiamas paslaugas kuo arčiau jų gyvenamosios vietos, padėti įveikti iškilusius sunkumus ir krizes bei derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Labai svarbu, kad šios paslaugos bus teikiamos visoms šeimoms, t. y. norinti dalyvauti veikloje, šeima nebūtinai turės būti priskirta socialinės rizikos šeimoms.

Projekto vykdymo metu bus teikiamos paslaugos šeimoms ir jų vaikams. Pavyzdžiui,  bus rengiami pozityvios tėvystės mokymai, skirti šeimoms, kurios augina vaikus, jų laukiasi ar patiria sunkumų juos auklėjant.

Psichosocialinė pagalba bus teikiama šeimoms, išgyvenančioms krizę ar patyrusioms traumuojančių emocinių išgyvenimų bei siekiančioms įveikti įvairias priklausomybes.

Bus teikiamos ir šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinės paslaugos, kurios padės šeimoms, stokojančioms reikalingų įgūdžių bei gebėjimų šeimos gyvenime: bus mokoma valdyti finansus, atpažinti krizes ir jas valdyti, palaikyti pozityvius tarpusavio santykius. Tai nebus vien teorinės paskaitos, bet savitos problemų sprendimo „dirbtuvės“. Bus analizuojami kopnkretūs atvejai, specialistai kartu su mokymų dalyviais ieškos geriausių išeičių iš sudėtingų situacijų, mokys įveikti įvairius sunkumus.

Kol suaugusieji dalyvaus projekto veiklose, bus teikiamos vaikų, nelankančių bendrojo lavinimo mokyklų, priežiūros paslaugos. Visas šias paslaugas turėtų gauti mažiausiai 300 šeimų. Šiam projektui vykdyti teikiama paraiška, iš Europos Sąjungos lėšų planuojama gauti 384 tūkst. eurų, jo trukmė – ketveri metai.

Taip pat šiuo metu yra vykdomas ir Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektų atrankos konkursas, kuriuo siekama telkti bendruomenes sveikatos stiprinimui. Bendra konkursui skiriama lėšų suma – 6,9 tūkst. eurų. Bus remiami prevenciniai projektai, skirti įvairaus amžiaus grupėms: projektai skirti sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos skatinimui bei projektai tėvystės įgūdžių ugdymui.

Svarbu, kad planuojant naujas veiklas siekima kuo daugiau paslaugų, mokymų teikti ir rengti seniūnijose, kad paslaugos būtų prieinamos arti namų.

Kaip manote, ar užtenka vykdomų ir numatytų teikti paslaugų, kad būtų galima užkirsti kelią nelaimėms šeimose?

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kritikos sulaukia socialiniai darbuotojai bei vaikų teisių specialistai. Ne visada ši kritika yra pelnyta, tačiau įstaigoms, darbuotojams, institucijoms, atsakingoms už vaikų gerovę, tikrai trūksta bendradarbiavimo, kuris galėtų išspręsti daugelį problemų. Svarbu užtikrinti, kad tarp raštų, laiškų nepasimestų šeima, kuriai reikia pagalbos. Galbūt kartais vietoje ilgo susirašinėjimo užtenka tik skambučio ar to, kad šeimoje apsilankytų specialistai ir spėtų suteikti šeimai visą jai reikalingą pagalbą dar neįvykus nelaimei.

Bendradarbiaujant institucijoms, atkreipus dėmesį į signalus, šeimoms yra laiku suteikiama pagalba ir parama. Pavyzdžiui, socialiniai darbuotojai atlieka prevencinį darbą, kai jie dirba ir su vadinamosiomis „signalinėmis“ šeimomis, kurios dar nėra įtrauktos į socialinės rizikos šeimų sąrašą, tačiau jau atkreipė gydymo, ugdymo įstaigų ar policijos dėmesį.

Džiaugiuosi, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas Klaipėdos rajonos seniūnijose tampa glaudesnis, visi specialistai aptarti pagalbos šeimoms renkasi kartą per porą mėnesių arba pagal poreikį. Įvertinami pokyčiai, sudaromas veiksmų, priemonių planas, jo laikomasi, atsiskaitoma.

Savivaldybė prisideda prie priklausomybių gydymo ir materialiai. Jei svaigalais piktnaudžiaujantys, vaikus auginantys šeimos nariai apsisprendžia keisti gyvenimo būdą, galime finansuoti jų gydymą, suteikti kitos konkrečios pagalbos. Gana sėkmingai Klaipėdos rajone veikia ir anoniminių alkoholikų savipagalbos grupės. Mano žiniomis, vien Priekulėje, po apsilankymų šių grupių susisitikimuose, per pastaruosisu kelis mėnesius net keli žmonės jau kurį laiką gyvena blaiviai.

Daug kalbama ir apie tai, kas turėtų pasirūpinti vaikais bet kokiu paros metu paimtais iš šeimų. Su specialistais diskutuojama apie socialinius globėjus. Socialinis globėjas gali atlikti budinčio globėjo funkciją, t. y. būti pasiruošęs bet kuriuo paros metu priimti į savo šeimą tėvų globos netekusius vaikus. Visai neseniai pasisemti gerosios patirties Socialinės paramos skyriaus, Gargždų socialinio paslaugų centro darbuotojai vyko į Kauną, kur jau yra budinčių globėjų. Deja, mūsų rajone kol kas tokių socialinių globėjų nėra parengta. Šiuo metu globėjų mokymų grupėje yra dvi šeimos, pareiškusios norą tapti socialiniais globėjais, tačiau, koks bus galutinis rezultatas baigus mokymus ir vertinimo procesą, dar neaišku. Šiuo metu esame priėmę nutarimą suburti darbo grupę, kuri parengtų tvarkos aprašą, reglamentuojantį jų funkcijas, pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį. Po paruošiamųjų darbų bus galima aktyviau vykdyti tokių globėjų paiešką.