Tik trečdalis žmonių su negalia dirba: darbdaviams ir darbuotojams svarbi ne diagnozė, o kompetencijos

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 147 tūkstančiai darbingo amžiaus negalią turinčių asmenų, iš kurių dirba vos 29 proc. Dirbančių neįgaliųjų asociacijos užsakymu birželio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, 59 proc. apklaustųjų nėra svarbu, kas atlieka darbą – žmogus su negalia ar be jos. Visgi, 7 proc. apklaustųjų nenorėtų dirbti kartu su negalią turinčiais žmonėmis.

„Labai džiugina apklaustųjų požiūris į kolegų su negalia turėjimą – net 59 proc. atsakė, jog jiems jokio skirtumo, kas atlieka darbą – ar žmogus su negalia, ar sveikasis“, – antradienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) organizuotoje spaudos konferencijoje teigė Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė.

„Džiugina ir tai, jog 17 proc. apklaustųjų atsakė, kad savo aplinkoje turi žmonių su negalia ir 7 proc. dirba kartu su žmonėmis, turinčiais negalią. Tai viso 24 proc. atsakiusiųjų dirba, bendrauja ir jokių kliūčių tame nemato“, – pridūrė asociacijos vadovė.

Tačiau, anot jos, 7 proc. apklaustųjų vis dar nenorėtų savo aplinkoje turėti žmonių su negalia. S. Kunigonytė pabrėžė, jog institucijoms ir visuomenei reikia suremti pečius ir pakeisti tokią nuomonę.

„Vienas skaičius labai liūdina – 7 proc. sako, kad jiems nesinorėtų turėti savo aplinkoje žmonių su negalia. Čia turime suremti pečius, dirbti ir keisti stereotipus, nuomones, jog nebeliktų tų 7 proc. ir visi mes galėtume dirbti“, – akcentavo ji.

„Žmonės su negalia nori dirbti su visais, dirbti kartu. Jie yra lygūs su visais – nei aukščiau, nei žemiau. Jie nori ryte keltis, eiti į darbą ir žinoti savo tikslą“, – pridūrė S. Kunigonytė.

Kai kuriems vis dar reikalingas padrąsinimas

Nors S. Kunigonytė sako, kad matomi pokyčiai džiugina, tam tikrų baimių iš darbdavių pusės neįgaliųjų atžvilgiu vis dar jaučiama.

„Vadovas gal ir norėtų įdarbinti žmonių su negalia, bet vidurinioji grandis įmonėje sustabdo, kad „ai, nerizikuokime“. Yra tų baimių“, – teigia S. Kunigonytė.

Pasak asociacijos vadovės, įstatymų pakeitimai, tokie kaip Užimtumo įstatymo įsigaliojimas nuo sausio 1 d., suteikia daugiau galimybių neįgaliesiems įsilieti į atvirą darbo rinką. Visgi, kur tobulėti, S. Kunigonytė pripažįsta – yra.

„(Dirbančių neįgaliųjų šiuo metu – ELTA) 29 proc., tai 46,5 tūkst. dirbančių. Iš viso Lietuvoje yra 146 tūkst. žmonių su negalia. Ministerijos siekis yra pasiekti 39 proc. Tai, na, pasiekime 35 proc., ir tai jau tikrai džiugins“, – sako neįgaliųjų asociacijos atstovė.

S. Kunigonytė pripažįsta, kad stereotipas, jog neįgalieji dažniau dirba nekvalifikuotus darbus, iš dalies yra tiesa.

„Jei grįžtume atgal, prieš 30, 40 metų – kur tie žmonės buvo? Vis tiek, pagal daugiau bedarbių rinkoje yra 50 ir daugiau metų amžiaus, tai tuo metu šių žmonių mes išvis nematėme gatvėse. Dabar yra puikios galimybės persikvalifikuoti žmonėms su negalia. Tai galbūt ir matome daugiau tą nekvalifikuotą darbą dirbančių, bet tikrai nemažai yra ir vadovų, ir IT srityje dirbančių neįgaliųjų“, – pažymi S. Kunigonytė.

Ji taip pat pabrėžė, kad nors vis daugiau neįgaliųjų pradeda dirbti savo noru, daliai bendruomenės vis dar reikalingas papildomas padrąsinimas ir pagalba pradėti dirbti.

„Reikalinga ta pagalba, ypatingai artimoje aplinkoje, vienišiems žmonėms, kurie neturi į ką atsiremti ir patyrę blogą patirtį jie neturi kur išsikalbėti ir to, kas pasakytų, kad viskas čia yra gerai, pamirškim ir eikim toliau“, – sako S. Kunigonytė.

Įmonės neįgaliesiems atviros

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartavičius sako, kad darbdaviai neįgaliuosius apskritai vertina kaip gerus darbuotojus ir yra linkę juos įdarbinti.

„Manau, kad apskritai situacija yra gerėjanti. Nors įstatymo pakeitimai įsigaliojo neseniai, daryti apibendrinimus dar gana sudėtinga, bet iš esmės nėra taip, kad (įmonės – ELTA) nenorėtų, kad dirbtų neįgalieji, ar kad kolektyvas nepriimtų. Aišku, visko pasitaiko gyvenime“, – teigia R. Sartavičius.

„Mūsų asociacijų įmonėse, kurių yra apie 4 tūkst., dirba apie 4 proc. žmonių su negalia (…) 4 proc. nėra daug. Galbūt tai nėra susiję tik su tuo, kad (neįgaliųjų – ELTA) nenori priimti. Gal jie nesikreipia? Tai čia sudėtinga apibendrinti“, – pažymėjo R. Sartavičius.

Jis pripažįsta, kad dažniau neįgalieji renkasi nekvalifikuotus darbus, tačiau, pabrėžia R. Sartavičius, kiekvienas darbuotojas – individualus.

„Dažniau nekvalifikuotas darbas, bet, kaip žinia, jei žmogus turi regos sutrikimų, galbūt jis gali būti puikus didžėjus, jis gali būti puikus IT specialistas. Tai čia sunku pasakyti, priklauso nuo negalios ir nuo to, ką žmogus gali daryti, turėdamas tą negalią“, – pažymėjo R. Sartavičius.

Praėjusių metų statistika: 76 proc. sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią

SADM praėjusiais metais atliktas visuomenės nuostatų tyrimas rodo, kad 76 proc. apklaustųjų sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, ir, jei reikėtų, galėtų jam padėti. Viceministrės Justinos Jakštienės teigimu, kiti apklausos skaičiai įrodo, jog tiek darbdaviams, tiek darbuotojams yra svarbi žmogaus kompetencija, o ne diagnozė.

„Mes, kaip SADM, esame ir anksčiau atlikę visuomenės nuostatų tyrimus, kurie taip pat buvo džiuginantys. 76 proc. respondentų sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią ir, jeigu reikėtų, jam padėtų, patartų, kuruotų ir bendrautų bei bendradarbiautų“, – pristatė duomenis J. Jakštienė.

„Matėme, kad 72 proc. apklaustųjų sutinka, jog asmenys su negalia yra produktyvūs darbuotojai, net 90 proc. apklaustųjų sutinka, kad asmenys su negalia yra lojalūs darbuotojai, vertina savo darbo vietą, saugo ir deda pastangas“, – pridūrė viceministrė.

Anot jos, svarbu darbo kolektyvuose neieškoti negalios ir vertinti darbuotojus pagal jų kompetencijas.

„Tyrimas puikiai atskleidžia, kad darbdaviams ir kolegoms svarbu kompetencija, svarbu, kad žmogus galėtų dirbti taip pat gerai darbą, o negalia nebėra sureikšminta“, – sakė J. Jakštienė.

„Svarbu, kad darbo kolektyvuose mes neieškotume tos negalios, o vertintume darbuotojus pagal jų kompetencijas“, – pabrėžė viceministrė, pridurdama, kad metu gale ir kitų pradžioje tikimasi darbo rinkoje sulaukti daugiau žmonių su negalia.

„Tikimės, kad šių metų gale ir kitų metų pradžioje matysime reikšmingą išaugimą asmenų su negalia darbo rinkoje“, – teigė J. Jakštienė.