Tinkamai vartoti antibiotikus ne tik įmanoma, bet ir būtina
Nuo 2008 metų kasmet minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Bakterijų atsparumo vystymosi problema aktuali ne tik Europoje bet ir pasaulyje. Pasaulinė sveikatos organizacija, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį apie antibiotikams atsparių bakterijų keliamą grėsmę sveikatai bei norėdama paskatinti apdairų ir teisingą antibiotikų vartojimą, paskelbė akciją, kurios šūkis: „Antibiotikai: vartok atsakingai”.
Šiai problemai spręsti skiriamas ir Respublikinės Šiaulių ligoninės skyrių vadovų dėmesys. Infekcijų kontrolės skyriaus vedėjos Laimutės Kupčinskienės perskaitytas pranešimas privertė susimąstyti – atsparių antibiotikams bakterijų daugėja ir ligoninėje.
Antibiotikai vartojami neatsakingai
Anot L. Kupčinskienės, antibiotikams atsparios bakterijos vystosi netinkamai vartojant antibiotikus: naudojant be reikalo, parinkus netinkamą vaistą, geriant ne visą dozę, vartojant juos per trumpai ar per ilgai.
Ligoninės medikams ypač aktualu, kad pacientui būtų parinktas reikiamas antibiotikas, o sunkios ligos atvejais išaiškintas ligos sukėlėjo atsparumas. Jei pacientui, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, skiriami plataus spektro antibiotikai (III kartos cefalosporinai) neracionaliai ir neatsakingai, gali išsivystyti papildomas ligos simptomas viduriavimas, kurį sukelia Clostridium difficile bakterija. Tuomet dar pailgėja paciento gulėjimo trukmė ligoninėje, blogėja ligos eiga ir pacientas papildomai turi būti gydomas specialiais antibiotikais, veikiančiais šią bakteriją.
Pastebėta, jog kartais į ligoninę dėl plaučių uždegimo patenka sunkios būklės vaikai, kurie jau buvo gydyti pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje net keliais plataus spektro antibiotikais, o ligoninėje – pasveiksta, gydant penicilino grupės antibiotikais.
Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja L. Kupčinskienė atkreipė medikų dėmesį į tai, kad antibiotikai nebūtų skiriami, norint apsidrausti, dėl atsargumo, ar pacientams reikalaujant. Ypač netinkamai vartojami plataus veikimo spektro antibiotikai, kuriuos šeimos gydytojai neretai skiria, norėdami užbėgti ligai už akių. Skiriant antibiotikus, pasak infektologės, būtina atsižvelgti į kliniką, išaiškinti ar numatyti ligos sukėlėją bei šalyje vyraujantį šio sukėlėjo atsparumą.
Šeimos gydytojo ar kito gydytojo paskirtus antibiotikus pacientai turėtų vartoti taip pat atsakingai: visą paskirtą kursą, nenutraukti, vos praėjus ligos simptomams, nenaudoti likusių namuose nuo kito šeimos nario ir neimti siūlomų „gerų” antibiotikų iš kaimynų ar draugų. Mat vienam šis antibiotikas gali padėti, o kitam – tik pakenktų.
Nebebus kuo gydyti
Bakterijų atsparumo antibiotikams problema bene geriausiai sprendžiama Skandinavijos šalyse, kur labiausiai pažengta tinkamai skiriant antibiotikus bei teisingai juos vartojant. Neteisingai vartojant ir skiriant antibiotikus kyla grėsmė, jog ateityje esami antibiotikai bus neefektyvūs. Gali nutikti ir taip, jog pacientų nebebus kuo gydyti ne tik nuo atsparios tuberkuliozės infekcijos, sepsio, bet ir nuo plaučių uždegimo, žarnyno infekcijos. Naujo antibiotiko sukūrimas – brangus ir ilgas procesas, trunkantis apie 10 metų.
Antibiotikas turi veikti gyvą bakteriją ir nežaloti žmogaus organizmo. Tačiau pradėjus naudoti šį vaistą, niekas nežino, kada išsivystys bakterijų atsparumas ir vėl jis taps neveiksmingu.
Antibiotikų atsparumą, anot specialistės, dažnai lemia ir neteisingai parinktas antibakterinis vaistas, per ilga ar per trumpa antibiotiko vartojimo trukmė, savigyda. Ypač situacija blogėja, kai antibiotikai skiriami ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų atvejais, gripui gydyti. Dažnai žmonės užsiima savigyda ir, susirgę gripu, geria antibiotikus, kurie gripo viruso nenaikina.
Tinkamai vartoti – įmanoma
„Norėčiau visuomenei priminti, jog antibiotikai virusų neveikia, o tik silpnina organizmo imuninę funkciją ir tuomet sulaukiama didesnės antibiotikų žalos nei naudos. Nors antibiotikai mūsų šalyje – receptiniai vaistai, tačiau ne paslaptis, kad vaistų dar galima įsigyti internetu ar turguose iš prekiaujančiųjų iš Rusijos atvežamais vaistais”, – kreipiasi Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja L.Kupčinskienė į visus, kurie galėtų įtakoti tinkamą antibiotikų vartojimą, nes tai ir yra pagrindinis veiksnys, lemiantis antimikrobinį atsparumą.
Moksliniais tyrimais įrodyta, jog nėra nei vienos bakterijų rūšies, kuri negalėtų tapti atsparia, kaip ir nėra nei vieno antibiotiko, kuriam nebūtų atsparių bakterijų. Todėl specialistė ir atkreipia dėmesį į tai, jog bakterijų atsparumas antibiotikams tampa vis rimtesnė sveikatos problema. „Keičiantis antibiotikų vartojimui, lygiagrečiai keičiasi rezistentiškų (atsparių padermių plitimas) ir tik nuo mūsų priklausys, kiek ilgai šiuos antibiotikus mes galėsime vartoti ir skirti sunkioms infekcijoms gydyti”, – teigia infekcijų kontrolės specialistė L. Kupčinskienė, įsitikinusi, jog, tinkamai vartojant antibiotikus, galima užkirsti kelią infekcijoms plisti ligoninėse.
Anot infektologės, tam gali pasitarnauti ir elementari rankų higiena. Todėl pacientai bei ligoninės personalas ligoninėje, namuose slaugantys ligonį šeimos nariai, lankytojai gali sumažinti bakterijų, taip pat ir atsparių, plitimą visuomenėje, vien laikydamiesi higienos. Infekcijoms valdyti yra ir profilaktinių priemonių: skiepai nuo gripo, pneumokokinės infekcijos bei nuolatinis sveikatos stiprinimas, kuris yra kiekvieno mūsų rankose.
