26 rugpjūčio, 2019
Rita Grinienė

Tolerancijos žmogus Gintaras Varnas: Punios šilas nusipelno laisvės gamtai, o ne laisvės žmogui

Laisvės piknike vykusioje diskusijoje „Punios šilas: ar išsaugosime vertingiausią Lietuvos sengirę?“ teatro režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, 2019 m. Tolerancijos žmogumi išrinktas Gintaras Varnas ragino politikus ir visuomenę mąstyti apie Punios šilą, jo gamtines vertybes ne egoistiškai. „Sėdime mes Laisvės piknike, bet žodį laisvė žmonės yra linkę suprasti kaip laisvę sau. Tarsi tai – mano asmeninė laisvė. Tačiau yra viena gera nuostata – aš esu laisvas tiek, kol mano laisvė netrukdo kito laisvei. Jūs, Seimo nariai, sakote, kad aš sprendžiu, kas yra gerai tam miškui. Jūs sakote – aš nuspręsiu, nes man taip bus geriau. O aš manyčiau, kad reikia galvoti apie paukštį, žvėrį, elniavabalį, ąžuolą ar eglę kaip apie būtybes, kurios taip pat nusipelnė laisvės. Aš esu už laisvę gamtai, o ne už laisvę sau,“ – sakė režisierius, iniciavęs peticiją, kuria raginama Punios šile uždrausti kirtimus ir medžioklę.

Gintarui Varnui antrino ir diskusijoje dalyvavęs Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis. Jo teigimu, šiuo metu mes stebime Lietuvos visuomenės virsmą į žymiai brandesnę, kuriai pradeda rūpėti gamtosauga miškuose. „Mes, matyt, atėjome prie tokio momento, kai pradėsime kalbėti, kad mes turime atskirti be išlygų saugomą mišką, be jokių „truputį pakertame“, „truputį pakasame“, „truputį dar ką nors padarome“, ir tarp ūkinių miškų. Visuomenė to nori ir tai yra aukštesnis valstybės ir visuomenės vystymosi etapas.“ – teigė Albertas Stanislovaitis. Jis taip pat paragino kolegas miškininkus augti ir tobulėti kartu su kintančia visuomene: „Mes šiandien turime situaciją, kada miškininkystės mokslas, metodologija ir tuo pačiu – norminiai aktai šiek tiek atsilieka nuo atsiradusių visuomenės lūkesčių, Europinių įsipareigojimų dėl buveinių apsaugojimo ar naujo požiūrio į gamtosaugą.  Aš, matyt, pakviesčiau daug ką mokytis visą gyvenimą. Nebūtina užsifiksuoti ties tuo, ką mes išmokome universitete. Matyt, reikia dar kažko pasimokyti po to, pasižiūrėti, kas yra aplinkui ir keisti tą požiūrį, semtis informacijos.“

Albertas Stanislovaitis taip pat išsakė savo poziciją dėl Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimo stabdyti Punios šilo rezervato plėtrą: „Per planavimo procedūrą visos visuomenės grupės turėto galimybę pasisakyti. Buvo sureaguota į vienos pusės pasisakymą, kad jie rezervato nenorėtų. Mes papuolėme į situaciją, kur nesuveikė balsavimo principas, kieno balsas nulems. Čia viena pusė pasakė, kad norime rezervarto, kita – kad nenorime ir buvo priimtas politinis sprendimas, kad rezervato nenorime. Šiek tiek gaila, kad nebuvo įsigilinta į tai, ką mes siūlėme su planuotojais. Mano nuomone, sprendimas neplėsti rezervato – ne gamtosauginis, bet  – politinis.“ A. Stanislovaičio teigimu, anksčiau planuotojų parengtame plane, kurį atšaukė dabartinis ministras, buvo numatyta tiek griežtesnė gamtos apsauga, tiek zonos visuomenės lankymuisi. „Tą buvo galima spręsti per įstatymo nuostatos keitimą ar lankymo taisykles“, – sakė Albertas Stanislovaitis.  Po diskusijos į tokį komentarą režisierius Gintaras Varnas sureagavo kategoriškai: „tai reiškia, kad ministras Kęstutis Mažeika melavo visuomenei teigdamas, kad naujai įsteigtame rezervate nieko nebus galima daryti“.

Diskusijos metu ne mažai kalbėta apie kinivarpų grėsmę Punios šilo eglynams. Mokslininkas dr. Žydrūnas Preikša patikino, kad miškas gali susireguliuoti savaime, o kinivarpos – irgi dalis ekosistemos. Bijantiems kinivarpų sunakinto eglyno jis kvietė visus apsilankyti Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Plokštinės rezervate, kur dominuoja eglynai, bet masiškai šie medžiai neišnyko, o pavieniai sausuoliai tapo namais daugeliui vabalų rūšių.

Diskusijoje apie Punios šilą dalyvavo Simonas Gentvilas (LR Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas), Algirdas Klimavičius (Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas), Žymantas Morkvėnas (Baltijos aplinkos forumo direktorius), prof. Gintaras Varnas (teatro režisierius), Albertas Stanislovaitis (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius), dr. Žydrūnas Preikša (Vytauto Didžiojo universiteto miškotyros mokslininkas).

 

 

 

 


18 gruodžio, 2024

Lenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ragina Lietuvos […]

18 gruodžio, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje pateikiami duomenys apie kelių transporto sektoriaus […]

13 gruodžio, 2024

Pernai pavasarį miško paklotę Mažučių kaime sunaikinusiam Klaipėdos rajono gyventojui, teismo sprendimu, teks atlyginti beveik 28 750 eurų siekiančią padarytą […]

9 gruodžio, 2024

Lietuvoje netylant aistroms dėl to, ar naujasis žemės ūkio ministras bus pajėgus skaidriai įgyvendinti taršaus ir į grūdų eksportą orientuoto […]

2 gruodžio, 2024

Nuo gruodžio 2 d. pradedamas vykdyti Vilniaus mažos taršos zonos pilotinis projektas, kuris sieks išbandyti mažos taršos zonos veikimo principus […]

30 lapkričio, 2024

Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta Madeleine Grace Popkin – tarpdisciplininės menininkės iš JAV paroda „Apakinti triukšmo: nematoma vandenyno krizė“. Joje pristatoma […]

30 lapkričio, 2024

Plungėje jau antrąkart vyko Plungės rajono savivaldybės ir Lietuvos energetikos instituto organizuota diskusija, kurios tikslas – regiono savivaldybių, verslo ir […]

D. Živelienės nuotr.
29 lapkričio, 2024

Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame […]

29 lapkričio, 2024

Per pastaruosius 50 metų laukinių gyvūnų populiacijos pasaulyje sumažėjo stulbinančiai – net 73 proc. Šis nykimo tempas yra kritinis ir […]

„Gero ūkininko“ čempionato apdovanojimų ceremonija / Ugnės Henriko nuotr.
28 lapkričio, 2024

Ūkininkavimo darnoje su gamta idėja kiekvienais metais stiprėja, bendraminčių ratas didėja, bendruomenė auga. Tai patvirtina 2024 m. lapkričio 27 d. […]

Viltės Saulaitytės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Baku Klimato viršūnių susitikime pasiektas susitarimas, jog vietoje reikalingo 1,3 trln. JAV dolerių, daugiausiai teršiančios, ekonomiškai išsivysčiusios šalys nuo klimato […]

22 lapkričio, 2024

Zarasų miesto pietryčiuose, Magučių miške, aukščiausioje vietoje, rytiniame Zarasaičio ežero krante yra susiformavęs geologinis gamtos paminklas – griova ir raguva. […]

21 lapkričio, 2024

Kaune, Riešutų gatvėje, į avariją patekus automobiliui, vežusiam maišus su toksiškomis medžiagomis, jos galėjo patekti į aplinką, praneša Nacionalinis visuomenės […]

21 lapkričio, 2024

Ketvirtadienio vakarą šalia Seimo rūmų esančioje Nepriklausomybės aikštėje jau antrą kartą susibūrė keli šimtai protestuotojų, reikalaujantys nutraukti naujos valdančiosios koalicijos […]

20 lapkričio, 2024

Vakar pasaulio lyderiai tarptautinėje klimato kaitos konferencijoje COP29 aptarinėjo su žemės ūkiu, maistu ir vandenimi susijusius klausimus. Šioms temoms skirta […]

15 lapkričio, 2024

Šią savaitę Azerbaidžano sostinėje Baku prasidėjo dvidešimt devintasis Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Paryžiaus klimato susitarimo šalių viršūnių […]

15 lapkričio, 2024

Į ateitį reikia žvelgti ambicingai ir daug dirbti, – tokia sutartinė išvada buvo padaryta Anykščiuose vykusiame forume „Necentriniai miestai 2024: […]

15 lapkričio, 2024

Labanoro regioniniame parke įsikūręs ūkis „Wildfarm Labanoras“ valdo 70 ha žemės. Čia ganosi įvairūs gyvuliai ir paukščiai: mėsiniai galvijai, arklys, […]

Laužėnų ūkis
14 lapkričio, 2024

Švenčionių rajone, Laužėnų kaime įsikūręs nedidelis ūkis gamina išskirtinius, apdovanojimus pelnančius ožkų pieno sūrius. Jų pirkėjams tenka laukti eilėse. Ūkio […]

13 lapkričio, 2024

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) primena, kad „adatinio“ tipo gręžiniams (šnekamojoje kalboje dar vadinamiems adatomis, adatiniais filtrais, Abisinijos šuliniais ir pan.) […]