26 rugpjūčio, 2019
Rita Grinienė

Tolerancijos žmogus Gintaras Varnas: Punios šilas nusipelno laisvės gamtai, o ne laisvės žmogui

Laisvės piknike vykusioje diskusijoje „Punios šilas: ar išsaugosime vertingiausią Lietuvos sengirę?“ teatro režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, 2019 m. Tolerancijos žmogumi išrinktas Gintaras Varnas ragino politikus ir visuomenę mąstyti apie Punios šilą, jo gamtines vertybes ne egoistiškai. „Sėdime mes Laisvės piknike, bet žodį laisvė žmonės yra linkę suprasti kaip laisvę sau. Tarsi tai – mano asmeninė laisvė. Tačiau yra viena gera nuostata – aš esu laisvas tiek, kol mano laisvė netrukdo kito laisvei. Jūs, Seimo nariai, sakote, kad aš sprendžiu, kas yra gerai tam miškui. Jūs sakote – aš nuspręsiu, nes man taip bus geriau. O aš manyčiau, kad reikia galvoti apie paukštį, žvėrį, elniavabalį, ąžuolą ar eglę kaip apie būtybes, kurios taip pat nusipelnė laisvės. Aš esu už laisvę gamtai, o ne už laisvę sau,“ – sakė režisierius, iniciavęs peticiją, kuria raginama Punios šile uždrausti kirtimus ir medžioklę.

Gintarui Varnui antrino ir diskusijoje dalyvavęs Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis. Jo teigimu, šiuo metu mes stebime Lietuvos visuomenės virsmą į žymiai brandesnę, kuriai pradeda rūpėti gamtosauga miškuose. „Mes, matyt, atėjome prie tokio momento, kai pradėsime kalbėti, kad mes turime atskirti be išlygų saugomą mišką, be jokių „truputį pakertame“, „truputį pakasame“, „truputį dar ką nors padarome“, ir tarp ūkinių miškų. Visuomenė to nori ir tai yra aukštesnis valstybės ir visuomenės vystymosi etapas.“ – teigė Albertas Stanislovaitis. Jis taip pat paragino kolegas miškininkus augti ir tobulėti kartu su kintančia visuomene: „Mes šiandien turime situaciją, kada miškininkystės mokslas, metodologija ir tuo pačiu – norminiai aktai šiek tiek atsilieka nuo atsiradusių visuomenės lūkesčių, Europinių įsipareigojimų dėl buveinių apsaugojimo ar naujo požiūrio į gamtosaugą.  Aš, matyt, pakviesčiau daug ką mokytis visą gyvenimą. Nebūtina užsifiksuoti ties tuo, ką mes išmokome universitete. Matyt, reikia dar kažko pasimokyti po to, pasižiūrėti, kas yra aplinkui ir keisti tą požiūrį, semtis informacijos.“

Albertas Stanislovaitis taip pat išsakė savo poziciją dėl Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimo stabdyti Punios šilo rezervato plėtrą: „Per planavimo procedūrą visos visuomenės grupės turėto galimybę pasisakyti. Buvo sureaguota į vienos pusės pasisakymą, kad jie rezervato nenorėtų. Mes papuolėme į situaciją, kur nesuveikė balsavimo principas, kieno balsas nulems. Čia viena pusė pasakė, kad norime rezervarto, kita – kad nenorime ir buvo priimtas politinis sprendimas, kad rezervato nenorime. Šiek tiek gaila, kad nebuvo įsigilinta į tai, ką mes siūlėme su planuotojais. Mano nuomone, sprendimas neplėsti rezervato – ne gamtosauginis, bet  – politinis.“ A. Stanislovaičio teigimu, anksčiau planuotojų parengtame plane, kurį atšaukė dabartinis ministras, buvo numatyta tiek griežtesnė gamtos apsauga, tiek zonos visuomenės lankymuisi. „Tą buvo galima spręsti per įstatymo nuostatos keitimą ar lankymo taisykles“, – sakė Albertas Stanislovaitis.  Po diskusijos į tokį komentarą režisierius Gintaras Varnas sureagavo kategoriškai: „tai reiškia, kad ministras Kęstutis Mažeika melavo visuomenei teigdamas, kad naujai įsteigtame rezervate nieko nebus galima daryti“.

Diskusijos metu ne mažai kalbėta apie kinivarpų grėsmę Punios šilo eglynams. Mokslininkas dr. Žydrūnas Preikša patikino, kad miškas gali susireguliuoti savaime, o kinivarpos – irgi dalis ekosistemos. Bijantiems kinivarpų sunakinto eglyno jis kvietė visus apsilankyti Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Plokštinės rezervate, kur dominuoja eglynai, bet masiškai šie medžiai neišnyko, o pavieniai sausuoliai tapo namais daugeliui vabalų rūšių.

Diskusijoje apie Punios šilą dalyvavo Simonas Gentvilas (LR Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas), Algirdas Klimavičius (Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas), Žymantas Morkvėnas (Baltijos aplinkos forumo direktorius), prof. Gintaras Varnas (teatro režisierius), Albertas Stanislovaitis (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius), dr. Žydrūnas Preikša (Vytauto Didžiojo universiteto miškotyros mokslininkas).

 

 

 

 


29 balandžio, 2025

Septyniems Lietuvos paplūdimiams suteikta teisė šią vasarą iškelti Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius. Apie tokį sprendimą Lietuvą […]

M. Balsio nuotr.
29 balandžio, 2025

Uosialapiai klevai, lubinai, muilinės gubojos, meškėnai, kanadinės berniklės – tai tik dalis augalų ir gyvūnų, kuriuos dažnai galima pamatyti Lietuvoje […]

Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

7 kovo, 2025

Lietuvoje penktadienio dieną šalies meteorologai užregistravo naują šilumos rekordą šiais metais. Aukščiausia temperatūra fiksuota Druskininkuose. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas […]

5 kovo, 2025

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne oficialiai atidaryta nauja edukacinė erdvė „Padėk“, skirta mokymuisi, kūrybai ir tvariam gyvenimui. Iškilmingame renginyje dalyvavo […]

5 kovo, 2025

Marijampolės profesinio rengimo centras (Marijampolės PRC) neseniai sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo – įstaigai suteiktas ISO 14001:2015 sertifikatas, kuris įrodo […]

27 vasario, 2025

Aplinkos ministras Povilas Poderskis, reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Vidaus vandens kelių direkcijos kartu su Alytaus miesto ir […]

Regionų naujienos