Toliau mažėja valstybės tarnautojų skaičius

Valstybės tarnybos departamento duomenimis, Lietuvos valstybės tarnyba toliau mažėja. Palyginti su praeitų metų liepa, šiais metais turime 440 valstybės tarnautojų mažiau. 

2016 m. liepos 1 d. Lietuvoje buvo 30466 valstybės tarnautojai (be statutinių): karjeros, politinio (asmeninio) pasitikėjimo, įstaigų vadovų. Šių metų liepos 1 d. – 30026. Daugiausiai sumažėjo karjeros valstybės tarnautojų. Tarnautojų mažėjo Vyriausybės, Seimo reguliavimo srityse, o štai savivaldoje šiek tiek išaugo – 73 tarnautojais. 

Atitinkamai įstaigose augo laisvų pareigybių skaičius. Šiuo metu neužimtos 483 pareigybės. Panašu, kad Vyriausybės reguliavimo srities įstaigos pristabdė priėmimą į atsilaisvinusias pareigas. Tam galėjo turėti įtakos Ministro Pirmininko ir Vyriausybės kanceliarijos priimtas sprendimas ruošiantis viešojo sektoriaus pertvarkai griežtai riboti naujai skelbiamus konkursus – skelbti juos tik esant būtinybei. 

Per pastaruosius metus perpus mažiau tarnautojų atleista dėl pareigybės naikinimo, tačiau padaugėjo savo noru ar šalių sutarimu paliekančiųjų  valstybės tarnybą, tarp kurių daugiausiai 31–40 m. amžiaus žmonių. Daugiau kaip 70 proc. išėjusiųjų iš tarnybos savo noru buvo iki 40 metų amžiaus. Tiesa, tarp priimtųjų į valstybės tarnybą taip pat daugiausia šios amžiaus grupės asmenų.  

Kaip rodo statistika, valstybės tarnyboje sparčiausiai mažėja 18–30 m. amžiaus asmenų, o didžiausia išlieka 51–65 m. amžiaus valstybės tarnautojų grupė – 37 proc. visų tarnautojų. 

Bendras dirbančiųjų viešojo administravimo įstaigose skaičius – valstybės tarnautojų ir dirbančiųjų pagal darbo sutartį – išlieka stabilus. Klausimų kelia faktas, kad savivaldos institucijose daugiau nei pusė dirbančiųjų dirba pagal darbo sutartį. Kaip rodo Valstybės kontrolės ataskaita, neretai vienose įstaigose tas pačias funkcijas atlieka tarnautojai, kitose darbuotojai. Darbuotojams, kitaip nei valstybės tarnautojams, netaikomi tokie griežti tarnybinės etikos, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, jų atrankos ir priėmimo procedūros nėra griežtai reglamentuotos, taip pat jų lankstesnė atleidimo tvarka, mažesnis darbo užmokestis. Taigi, galima daryti prielaidą, kad įstaigos ribinėse situacijose naudodamosi įstatymų neapibrėžtumu steigia ne tarnautojo, o darbuotojo pareigybę, kuriai taikoma mažiau apribojimų. 

Daugiau informacijos rasite čia.