Tradicinė Oninių šventė „Šventa Ona – duonos ir vasaros gėrybių ponia” Naujajame Daugėliškyje
Liepos 23 d. Oninės vėl sukvietė daugėliškėnus ir jų svečius į didelę tradicinę šventę, vykusią Naujajame Daugėliškyje (Ignalinos r.). Šventė prasidėjo 10 val. šv. Mišiomis šv. Onos ir Joakimo bažnyčioje. Tai tituliniai parapijos atlaidai, sukviečiantys gausų Daugėliškio krašto žmonių būrį. Prieš šv. Mišias visi susirinkome bažnyčios šventoriuje prie naujai pastatyto ir išpuošto kryžiaus. Jį padirbino ir pastatė Mikalave gyvenantys ūkininkai Algis ir Stasys Cicėnai. Šioje vietoje daugelį metų stovėjo medinis kryžius, skirtas parapijoje vykusioms misijoms atminti. Tai liudijanti lentelė perkelta ant naujojo kryžiaus.
Naujasis kryžius metalinis, su didele Kristaus kančia ir papuoštas dailiais ornamentais. Ši ūkininkų Cicėnų dovana parapijai ilgai liudys tikėjimą ir rūpestį gimtuoju kraštu. Kryžių pašventino ir tolimesnėms apeigoms vadovavo iš Vilniaus atvykęs kun. Valentinas Šiuša. Per šv. Mišias išgirdome nuostabų pamokslą.
Šio sekmadienio evangelijoje pagal Matą pateikiamas apie rauges ir kviečius. Kunigas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tris dalykus. Visų pirma, būtina įsisąmoninti laiko svarbą. Mums duotas laikas yra ribotas ir prabėga greitai. Kol žmogus gyvas, jis gali daryti pasirinkimus ir keisti savo gyvenimą. Po mirties žmogus nieko nebegali pakeisti – pasirinkimas jau padarytas ir nekeičiamas – tik gyvųjų malda skaistykloje esančius tegali pasiekti. Antras dalykas – tai blogio problema. Su blogiu susiduria kiekvienas be išimties žmogus. Ypač svarbu pamatyti savyje esantį blogį ir ryžtingai su juo kovoti. Blogio pirmos apraiškos dažnai esti nepastebimos tarsi mažos piktžolės, o mažas blogis veda prie didelio. Kai blogis žmoguje išauga, išsikeroja ir įsitvirtina, su juo labai sunku kovoti. Velnias siūlo žmogui blogį ne kaip blogį, bet kaip patraukliai įpakuotą gėrį – gundytojas kviečia pabandyti, paragauti ir kaip visuomet – apgauna ir apvagia. Žmogus atsiduria įvairių priklausomybių pančiuose – narkotikai, pornografija, alkoholis, nesantuokiniai seksualiniai santykiai žmogų parbloškia, o pakilti labai sunku. Įsigalėjęs blogis pradeda kenkti ne tik pačiam žmogui, bet ir jo artimiesiems. Kunigas ragino pradėti kovą su blogiu pirmiausia nuo savęs ir neiti į jokius kompromisus su blogiu. Trečias dalykas – tai mūsų laukiantis teismas, nuo kurio niekaip nepabėgsime. Kunigo paprasti ir labai prasmingi žodžiai daugelį paskatino susimąstyti apie savo gyvenimą.
Po šv. Mišių nuskubėjome į Naujojo Daugėliškio kaimo seklyčią, kur laukė šios šventės tęsinys. Džiugu buvo matyti pilną salę žmonių, netgi reikėjo atnešti papildomų suolų. Sulaukėme ir valdžios dėmesio – į šventę atvyko seimo narys G.Kindurys su žmona, vicemeras L.Ragaišis, rajono savivaldybės tarybos narės I.Gruodienė ir M. Lukaševičienė bei kultūros ir sporto centro, kultūros skyriaus vedėja D.Lisauskienė. Svečiams įteikėme gėlių. Šv. Ona liaudies tradicijoje siejama su derliumi, duona. Tad pradžioje atidavėme pagarbą kasdienei duonai.
N.Daugėliškio saviveiklininkai, vadovaujami laisvalaikio organizavimo specialistės A.Jankauskienės, atliko dainą apie rugelį. Daugėliškio krašto bendruomenės pirmininkė N.Kamarauskienė įnešė naminės duonos kepalą ir pagarbiai padėjo ant stalo. Globos namų vaikučiai suvaidino pasakaitę „Kaip vilkas užsimanė duonos išsikepti”, o močiutė Vilhelmina papasakojo apie duonos kelią nuo dirvos iki mūsų stalo. Išvydome įrankius, naudotus duonai gaminti – pjautuvą, kultuvą (spragilą), sijotuvą, duonkubilį. Nebuvo užmirštos varduvininkės – joms skirta daina ir spalvingų gėlių vazonai.
Pošios įžanginės dalies į sceną pakvietėme svečius – Dūkšto vokalinį instrumentinį ansamblį, vadovaujamą D.Urbonienės. Tiksliau sakant, visą kamerinį chorą – scenoje išvydome net 13 atlikėjų su Dūkšto seniūnu V. Kazėnu priešakyje. Išgirdome nuostabią, profesionaliai atliktą programą. Viso ansamblio atliekamas dainas keitė solo ir terceto atliekamos dainos. Solistai – V.Kazėnas ir D.Urbonienė žavėjo įsijautimu, temperamentu, stipriais ir gražaus tembro balsais. Šiltai ir skaidriai skambėjo senovinis smuikas A.Umbrasienės rankose. Išgirdome ir instrumentinių kūrinių, kuriuos akordeonu ir smuiku atliko dūkštietės. Skambėjo ir smagios, džiaugsmingos dainos, ir svajingos, skaidraus liūdesio sklidinos dainos. Apie aukštą meninį dūkštiečių pasiektą lygį ir įdirbį liudija atliktas kūrinys iš Džiuzepės Verdžio operos „Nabukas”. Ne taip jau dažnai tokius kūrinius galime išgirsti ne tik N.Daugėliškio, bet ir Ignalinos scenose…
Svečių dainas šiltai ir žaismingai pristatė svečias iš Kaniūkų, laisvalaikio organizavimo specialistas G.Velička. Žiūrovus ypač sužavėjo daina apie obuolius – net teko dalį dainos pakartoti žiūrovų prašymu. Greit prabėgo muzikos pripildyta valanda. Renginio pabaigoje padėkos žodį tarė seimo narys G.Kindurys teigęs, kad tokios šventės ir turėtų taip vykti: bažnyčioje išreiškiame savo tikėjimą, o paskui susirenkame patirti bendrystės džiaugsmą. Šios šventės pagrindinė sumanytoja ir organizatorė A.Jankauskienė nuoširdžiai dėkojo valdžios žmonėms, dūkštiečiams, savo bendruomenės nariams ir visiems taip gausiai susirinkusiems bei įteikė padėkas svečiams ir vietiniams žmonėms, padedantiems įgyvendinti prasmingas idėjas savo krašto labui bei prašė nepabėgti. Tuo tarpu lauke garavo didžiulis puodas skanios ir kvapnios sriubos, kuria viso koncerto metu rūpinosi, o vėliau ir dalijo V.Subatkevičius. Atsirado gausus vaišių stalas. Svečiai ir savi neskubėjo – ragavo sriubą, kaimiškus valgius, kalbėjosi, tiesiog buvo kartu. Lauksime kitų Oninių kitais metais, jei sveiki gyvi būsim, jei Dievas laimins, jei žmonės norės.
