Tradicinėje šventėje – duonos kepėjų pagerbtuvės
Pasak etnologų, senovėje lietuviai liepai persiritus į antrą pusę švęsdavo prapjovas – rugiapjūtės pradžią. Žmonės seniau duoną pelnydavo sunkiai, todėl rugiapjūtei ruošdavosi rimtai, savotiškai nusiteikdavo ir atlikdavo tam tikras apeigas, kad derlius būtų sėkmingai nuimtas, gausus. Tradicijos ypatingai sutikti naują derlių paiso ir šių dienų ūkininkai, duonos kepėjai, kasmet susirenkantys į šalies naminės duonos kepėjų šventę „Visur duona su pluta“.
Gimusi Miežiškių seniūnijoje (Panevėžio r.), joje rengta net dešimt metų, prieš penkerius ši šventė persikėlė į Krekenavos kraštą, Radviliškių kaimą, ūkininkų, duonos kepyklos savininkų Audronės ir Albino Kisielių sodybą. Jos šeimininkai yra svarbiausi renginio rėmėjai, kartu su Miežiškių kultūros centro kolektyvu – ir organizatoriai. Išpuoselėta sodyba puikiai tinka duonos kepėjų šventei: joje labai erdvu, yra „Duonos kelio“ skulptūrų kompozicija, o svarbiausia – galimybė gausiam smalsuolių būriui pademonstruoti duonos kepimo procesą.
Šiųmetėje šventėje kiekvienas norintysis prie šio proceso galėjo prisiliesti, jį išbandyti, netgi namo savo suformuotą duonos kepalėlį parsinešti. Taip pat – ir daug apie duonos kelią sužinoti, išgirsti apie duonos kepimo istoriją, tradicijas. Žiniomis, patirtimi dalytis netingėjo šventės sumanytoja, buvusi ilgametė kultūros darbuotoja Stasė Eigirdienė. Jos darbus perėmusi dukra Daiva Karaman vaikus mokė tradicinių liaudiškų žaidimų. Mažiesiems renginio dalyviams puikia pramoga tapo ir Panevėžio lėlių vežimo teatro spektaklis „Trys paršiukai“.
Šventėje duonos kepėjai vaišino pagal senus receptus iškepta duona, pyragu, šeimininkės ir Nevėžio ir Limeikių siūlė ką tik sumušto sviesto, sviestavarškės, iš duonos tešlos virtų tradicinių savo krašto skanėstų – duonskrylių. Mugėje savo darbo paslaptimis dalijosi, sukurtų gėrybių ir grožybių įsigyti siūlė amatininkai: kalvis, mezgėja, šiaudų pynėja, malūnininkai, kepėjai, žolininkės. Sodybos pakraštyje įkurdintose dirbtuvėse plušo medžio skulptoriai Dalius Žymantas iš Šiaulių, Aurimas Šimkus iš Šiaulių rajono, Povilas Namavičius iš Panevėžio, Saulius Kurnickas, Audrius Gokas, Eduardas Titas iš Panevėžio rajono, beveik visi jų sukurti darbai šventei einant į pabaigą buvo parduoti daug aistrų sukėlusiame aukcione. Dėl vieno darbo aukciono dalyviams varžytis neteko – E. Titas savo sukurtą angelą padovanojo sodybos šeimininkams Kisieliams.
Šventinio koncerto žiūrovus su tradicinėmis rugiapjūtės apeigomis supažindino ir linksmino, šokdino folkloro ansambliai „Ringis“ (Miežiškiai) ir „Raskila“ (Panevėžys), kapelos „Dvarkiemis“ (Liūdynė) ir „Vieversa“ (Siesikai, Ukmergės rajonas), liaudies dainų ir šokių kolektyvas „Vermena“ (Truskava, Kėdainių rajonas), pučiamųjų orkestras „Ciongs“ (Miežiškiai).
Renginyje daug dėmesio skirta ne tik tradicijoms ir linksmybėms – jame gražiai pagerbti duoną auginantys, kepantys, ja vaišinantys žmonės. Šventėje „Visur duona su pluta“ atidengta nauja tautodailininko E. Tito skulptūra. Kūrinys skirtas pagerbti duonos kepėjams, jis pastatytas šalia pagrindinio Radviliškių kaimo kepyklos pastato. Šiame pastate dirbantiems žmonėms išsakyta daug padėkos, pagarbos žodžių. Minėta, kad naujo derliaus sutiktuvės kepėjams – tikra profesinė šventė, prasmingumu kone prilygstanti Kalėdoms. Dėmesio negailėta ir šventėje savo keptą duoną pristačiusioms viešnioms – Petronėlei Kurulienei, Birutei Deveikienei, Janinai Juškienei.
Prasmingos, senąsias tradicijas primenančios ir puoselėjančios šventės rengėjai su dalyviais ir žiūrovais atsisveikino tik metams – linksmai švęsti duonos kepėjų Kalėdas planuojama ir kitąmet.
