Trakų istorijos puslapiai
Trakams 2022 metai ypatingi – miestas mini savo 700 metų sukaktį, o taip pat ir Karaimų metus. Šia ypatinga proga Trakų viešojoje bibliotekoje rugsėjo 20 d. vyko vienos dienos paroda, kurioje Vilniaus universiteto biblioteka visuomenei pristatė unikalius rankraščius ir senuosius spaudinius, susijusius su Trakų miesto ir krašto praeitimi.
Apsilankiusieji parodoje galėjo ne tik pamatyti eksponatus, bet ir išklausyti VU bibliotekos specialistų paruoštą pristatymą. Parodą pristatė Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė ir Rankraščių skyriaus vyr. bibliotekininkas Paulius Bagočiūnas. Kartu su jais atvyko Retų spaudinių skyriaus vadovė Virginija Galvanauskaitė bei VU bibliotekos Komunikacijos ir informacijos skyriaus parodų kuratorė Snieguolė Misiūnienė.
Paroda sulaukė didelio susidomėjimo. Susipažinti su ja pirmieji atvyko Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos 5A klasės moksleiviai, kuriuos atlydėjo mokytojai: Ieva Basevičienė, Agnė Kauzonienė, Darius Dumčius. Vėliau ji buvo pristatyta gyventojams. Parodoje apsilankė ir karaimų bendruomenės nariai, tarp kurių– ambasadoriai dr. Halina Kobeckaitė ir Romualdas Kozyrovičius.
Apie retus leidinius papasakojo Nijolė Klingaitė-Dasevičienė. Susirinkusieji galėjo pavartyti ir Martyno Mažvydo „Katekizmo“ faksimilę bei pamatyti tokius dokumentus kaip:
- Daukantas, Simonas (1793–1864). Pasakas Paedraus Pagał iszdawimo K. Kan: Czerskî, isz Łotinû kałbôs parguldę Ƶæmaitiszkay M. Ƶëymys metusî 1824: [Fedro (?–apie 55?) pasakėčių vertimas]. Rankr. 1824. VUB RS, F1–E73.
S. Daukantas parašė pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba, vertė grožinę literatūrą. 2019 m. jo išverstų Fedro pasakėčių rankraštis įtrauktas į UNESCO programos Pasaulio atmintis Lietuvos nacionalinį registrą.
- Valančius, Motiejus (1801–1875). Giesmie ape muka Jezusa Pona…: [giesmynas]. Rankr. [Ne vėliau kaip 1844]. VUB RS, F1–D352.
Giesmyną, kurį sudaro 18 giesmių (originalių, verstinių arba rašytų sekant kitų autorių kūrybos giesmėmis), spalvotais piešiniais gausiai iliustravo pats M. Valančius. Spėjama, kad giesmių rinkinys galėjo būti sumanytas kaip dovana sesers Petronėlės Bagdzevičienės-Beresnevičienės (1805–1867) šeimai, o ypač sūnėnui Vladislovui Beresnevičiui.
- Petkevičaitė-Bitė, Gabrielė (1861–1943) ir Žemaitė (tikr. Beniuševičiūtė-Žymantienė, Julija, 1845–1921), arba Dvi Moteri. Kajp kas išmana, tejp savi gana: [komedija]. Rankr. [XX a. pr.]. VUB RS, F1–D353.
Slapyvardžiu Dvi Moteri rašytojos G. Petkevičaitė-Bitė ir Žemaitė pasirašinėjo bendrą kūrybą. Komedija parašyta Žemaitės ranka.
Paulius Bagočiūnas pristatė rankraščius, kuriuose minimas ir Trakų vardas. Tarp jų:
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro (1460–1506) raštas, kuriuo Trakų tijūnui Michnai Ivanovičiui įsako grąžinti Lietuvos didžiojo iždininko Andriejaus Aleksandrovičiaus (?–1498) sūnui Jonui tvenkinį prie Bražuolės upės, kurį buvo atėmęs Trakų tijūnas Ždanas. Rankr. Brasta, 1502. VUB RS, F5–A21–4218–4219.
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1520–1572) raštas Trakų pavieto sidabrinės mokesčio rinkėjams dėl mokesčio surinkimo iš Mitkiškių valdos, priklausančios Vitebsko vaivados Stanislovo Kiškos (?–1554) našlei Onai Radvilaitei- Kiškienei (1525–1600). Rankr. Varšuva, 1570. VUB RS, F48–32797.
- Trakų kašteliono Jurgio Chodkevičiaus (1515/1524–1569) našlės Sofijos Sluckos pomirtinis kilnojamojo turto, kurį jos brolienė, Babruisko seniūno Jurgio Olelkaičio Sluckio žmona Kotryna Tenčinska perduoda Lietuvos didžiajam maršalkai, Vilniaus kaštelionui ir Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui (apie 1537–1579), registras. Rankr. 1579. VUB RS, F4–(A3886)36480.
- Trakų parapinės bažnyčios liturginių drabužių, indų ir knygų inventorius. Rankr. Trakai, 1630. VUB RS, F57–B53–853.
- Senųjų Trakų benediktinų bažnyčios ir vienuolyno inventorius, kuriame pateikiami duomenys apie bažnyčią, joje esančius liturginius drabužius ir reikmenis, vienuolyną, biblioteką, ūkį, Senųjų Trakų ir Vištelionių kaimus, Kauno Vokės palivarką bei Pivašiūnų bažnyčią. Rankr. Trakai, 1799–1804. VUB RS, F57–B53–1122.Ypatingo dėmesio sulaukė Izaokas Trakietis (1533–1594). [Hizzuk Emunah]: [Tikėjimo sutvirtinimas]. Nuorašas. Rankr. 1871.
Ypač didelio susidomėjimo sulaukė rankraštis, susijęs su Lietuvos karaimais.
- Izaokas Trakietis (1533–1594). [Hizzuk Emunah]: [Tikėjimo sutvirtinimas]. Nuorašas. Rankr. 1871. VUB RS, F185–8.
Trakuose gyvenęs Lietuvos karaimų teologas Izaokas Trakietis savo žymiausiame kūrinyje – 1593 m. hebrajų kalba parašytame religinės polemikos veikale Tikėjimo sutvirtinimas kritikavo krikščionybę.
Parodoje buvo eksponuojamos ir senos nuotraukos:
- Trakų salos pilies griuvėsiai. Nikolajaus Ostankovičiaus (1854–?) fotografija. [Maskva, 1903]. VUB RS, F46–1551.
1903 m. Maskvos fotografas N. Ostankovičius keliaudamas po tuometinę Vilniaus guberniją, viešėjo Vilniuje, Lentvaryje ir Trakuose.
- Vaizdas į Trakų miestą ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią nuo buvusio dominikonų vienuolyno. Nikolajaus Ostankovičiaus (1854–?) fotografija. [Maskva, 1903]. VUB RS, F46–1552
- Trakų salos pilies griuvėsiai. Rutkovskio-Girdvainio fotografija. 1927. VUB RS, F185–33.
- Bokšto griuvėsiai Trakų salos pilies pietrytinėje dalyje. Rutkovskio-Girdvainio fotografija. 1927. VUB RS, F185–41.
Pristatymo metu buvo papasakota ir apie VU biblioteką, kuri senesnė ir už patį universitetą, – jos ištakomis laikomi 1570-ieji, kai buvo įsteigta Vilniaus jėzuitų kolegijos biblioteka.
Parodos pristatyme dalyvavo ir padėkos žodį tarė Trakų rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Ana Baltutienė, specialistė Gabija Zdebskytė.
Nuoširdžiai dėkojame VU bibliotekai už įdomų pasakojimą bei pagilintas žinias. Tikimės, kad ši paroda atskleidė dar daugiau įdomybių apie Trakus ir leido geriau pažinti savo miestą, šiemet švenčiantį ypatingą istorinį gimtadienį.
