Transplantacijos laukiantysis dažnai klausia: kelintas esu eilėje?
Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM (toliau – Biuras) specialistai dažnai sulaukia recipientų (laukiančiųjų transplantacijos) klausimų – kelinti jie yra eilėje, kaip ši eilė sudaroma, kada žmogus į ją įtraukiamas, kaip žmonės atrenkami transplantacijoms?
Ne eilė, o sąrašas
Biuras informuoja, kad šiuo metu donorų organų ir audinių persodinimo operacijos Lietuvoje laukia 412 žmonių – tiek yra recipientų, įtrauktų į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. Būtent – į sąrašą, o ne į eilę.
Kodėl negalime sakyti, kad tai yra laukiančiųjų eilė? Todėl, kad eilės sąvoka mums asocijuojasi su vienas paskui kitą einančiais žmonėmis – pavyzdžiui, eilė parduotuvėje ar pašte. O transplantacijos laukiančiųjų sąrašas – tai nėra vienas paskui kitą esantys recipientai, ir transplantacija atliekama ne iš eilės esančiam ligoniui – donorinis organas parenkamas pagal tam tikrus kriterijus: ligos sunkumą, medicininius rodiklius, kraujo tyrimus ir kitus parametrus. Dar labai svarbu ūgio, svorio, kraujo grupės suderinamumas.
Jei žmogus būtų įrašomas į transplantacijos laukiančiųjų eilę, donorinio organo sulauktų pirmiausia tas, kuris eilėje yra pirmas, po to – antras ir taip toliau. Tačiau yra laukiančiųjų sąrašas, o tai reiškia, kad nebūtinai sąrašo viršuje esantis žmogus pirmasis ir gaus donorinį organą. Gali būti, kad donorinis organas tiks ne jam, o, pavyzdžiui, ketvirtajam pagal sąrašą recipientui.
Atskiri laukiančiųjų sąrašai
Būtinybė atlikti organų transplantaciją iškyla, kai kiti gydymo metodai ir būdai tampa nebeefektyvūs – tuomet gydytojų konsiliumas priima sprendimą, kad pacientui būtinas donorinis organas ar audinys (ragena).
Kai kurie organai žmogui gyvybiškai svarbūs ir be transplantuoto donoro organo sergantysis ilgai neišgyventų, kai kurie persodinti organai (inkstai) ar audiniai (ragenos) pagerina žmogaus gyvenimo kokybę, inkstų nepakankamumo atveju pacientui po transplantacijos nebereikia atlikti varginančių dializės procedūrų.
Jei, pavyzdžiui, žmogui reikia persodinti donoro širdį, jis įrašomas į donoro širdies laukiančių recipientų sąrašą, jei reikia donoro inksto – įrašomas į donoro inksto laukiančių recipientų sąrašą. Taigi kiekvieno organo laukiančiųjų yra atskiras sąrašas.
Recipientai sąraše skirstomi pagal sveikatos būklę
Širdies, kepenų, plaučių, širdies ir plaučių komplekso transplantacijos laukiantys recipientai gydytojų sprendimu (pagal sveikatos būklę) yra suskirstomi į labai skubius (neatidėliotinus), skubius, aktyvius ir laikinai ne recipientus. Kriterijai būklės sunkumui nustatyti yra reglamentuoti teisės aktais.
Labai skubūs (neatidėliotini) – tai tokie recipientai, kurių sveikatos būklė jau labai sunki ir jiems transplantaciją, atsiradus tinkamam donorui, būtina atlikti pirmumo tvarka. Skubūs recipientai – tie, kurių būklė sunkesnė nei daugumos laukiančiųjų, bet nėra kritinė. Aktyvūs – tie recipientai, kurių dabartinė sveikatos būklė leidžia jiems laukti donoro organo bendrajame sąraše. Laikinai ne recipientai – tokie pacientai, kuriems dėl tam tikrų medicininių kontraindikacijų šiuo metu transplantacija būtų neįmanoma (pavyzdžiui, recipientas serga gripu ir pan.). Atsiradus donoriniam organui ir atsižvelgus į nustatytus kriterijus, tyrimams kviečiamas vienas transplantacijos laukiantis recipientas.
Inksto transplantacijai kviečiami trys recipientai
Inkstų transplantacijos laukiantys recipientai į sąrašą įtraukiami pagal savo kraujo grupę – I (0), A (II), B (III) ir AB (IV). Tai reiškia, kad, atliekant donoro ir recipiento poros parinkimą, recipientui galima persodinti tik tapačios kraujo grupės donoro inkstą.
Beje, gyvosios donorystės atveju – Lietuvoje jau atliekamos operacijos, kai donoru tampa nesuderinamos su recipiento kraujo grupės žmogus, tik tokiu atveju prieš operaciją reikalingas specialus sudėtingas recipiento paruošimas.
Kai žinoma donoro kraujo grupė, inkstų transplantacijai atrenkami tos grupės recipientai ir atsižvelgiama į virusologinį, imunologinį suderinamumą, taip pat laukimo laiką. Atsižvelgus į šiuos kriterijus, recipientai telefonu kviečiami atvykti į transplantacijos centrą, kur jiems atliekami papildomi tyrimai ir galutinis donoro ir recipiento poros parinkimas. Vienam donoriniam inkstui kviečiami trys recipientai, iš kurių parenkamas tinkamiausias.
Kartais organas pasiūlomas užsienio valstybėms
Iš 172 recipientų, šiuo metu laukiančių donoro inksto, 61 – laikinai ne recipientas, iš 34 laukiančių donorinės širdies 8 – laikinai ne recipientai. Iš 10 žmonių, laukiančių donoro plaučių, 1 – laikinai ne recipientas, kepenų laukiančiųjų sąraše šie skaičiai atitinkamai 56 ir 30.
Visi recipientų ir donorų duomenys yra registruojami Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre. Apie recipientų sveikatos būklę (tyrimų rezultatus, pasikeitusį recipiento statusą) Biuro specialistus raštu informuoja ir atsako gydantys gydytojai.
Beje, būna, kad nė vienam iš sąraše esančių recipientų donoro organas netinka – tada jis pasiūlomas užsienio valstybėms. Tuomet donorystės koordinatorius informaciją apie siūlomą donorinį organą siunčia Eurotransplant organizacijai ir tarptautinei IT sistemai, sukuriančiai palankesnes sąlygas keistis organais tarp ES valstybių narių (projektas FOEDUS – Facilitating Exchange Of Organs Donated In Eu Member States). Šiai IT sistemai kartu su 26 Europos Sąjungos šalimis priklauso ir Lietuva. Jei organas yra tinkamas užsienyje gydomam recipientui, tuomet Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorius organizuoja ir organo išvežimą: derina užsienio chirurgų atvykimo laikus, tvarko organo išvežimo į užsienį klausimus, pildo reikiamus leidimus, komunikuoja su oro uostų tarnybomis.
2015 metais į užsienio valstybes buvo išvežta viena širdis ir 5 kepenys.