Tremties atmintis gyva
Birželio 14-oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir vilties diena. Šv. Mišias už tremtinius ir politinius kalinius Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje aukojoVik. alt. jubil. Julijonas Miškinis. Jis kreipėsi į susirinkusius malda paminėti tuos, kurie okupantų buvo išvežti į Sibirą, kentė šaltį, badą, buvo niekinami ir žudomi…
Kuršėnų jaunimo ir tremtinių rankose buvo atneštos simbolinės dovanos – deganti žvakė, kaip šviesos priminimo ženklas, duona, kaip ypatingas kūno ir sielos maistas, kuris kaip ypatingas ryšys, jungiantis mus į bendrystę, vynuogės, kurios išreiškia mūsų begalinį troškimą būti vertiems aukščiausiojo, maldaknygė, kuri lydėjo Sibiro platybių kančiose ir išbandymuose…
Vėliau žmonės rinkosi prie rezistentų paminklo, esančio šalia Ventos upės. Čia vyko renginys gedulo ir vilties, okupacijos dienų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti.
Minėjimas prasidėjo tylos minute.
Renginio vedėjas Zenonas Gestautas perskaitė tremtinių atsiminimus, o Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Tremties varpai“ (vadovė Jovita Bražukienė, akompaniatorė Danutė Streckienė) padainavo dvi dainas.
Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos moksleiviai atliko literatūrinę poetinę kompoziciją „Langas“ (moksleivius paruošė mokytojos metodininkės Asta Mazūraitė ir Vita Šventickienė).
Susirinkusiems kalbėjo ir buvusiems tremtiniams bei jų artimiesiems sveikatos linkėjo Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras. Jis kreipėsi į buvusius tremtinius su prašymu perduoti savo atsiminimus ir jaunajai kartai, aplankyti mokyklas ir jaunimui pasakoti apie tuos tragiškus, visos Lietuvos žmones išgyventus įvykius. LR Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės linkėjimus perdavė jos padėjėja Ada Grakauskienė. Tremtinių rašytas eiles skaitė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kuršėnų skyriaus pirmininkė Marija Šadlauskienė.
Keletą dainų padainavo Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Nesenstantys širdimi“ (vad. Birutė Poškienė), o minėjimas baigėsi visiems kartu padainavus dainą „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“.
Prie rezistentų paminklo uždegtos žvakutės ir padėtos gėlės. Taip pat visi norintys buvo kviečiami važiuoti į traukinių stotis, kuriose buvo vykdomi trėmimai ir padėti gėlių.
