Tremtinio užrašai Lentvario bibliotekoje

1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavėdistai pradėjo masinius lietuvių areštus ir   trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkstančių gyventojų. Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus.

Minint šią svarbią Lietuvai dieną Lentvario miesto bibliotekoje lankėsi knygos ,,Tremtinio užrašai‘‘ sudarytoja VU Užsienio kalbų instituto dėstytoja Rasa Katiliūtė-Bačiulienė. Į knygos pristatymą susirinko Lentvario gimnazijų moksleiviai, jų mokytojai bei kiti miesto gyventojai. Rasa Bačiulienė papasakojo apie savo dėdės – Algimanto Katiliaus norą surinkti dienoraščius į krūvą ir išleisti knygą. Ši dviejų tomų knyga – ne tik unikalus istorinis dokumentas, bet kartu ir grožinis kūrinys. Tai autentiški dvylikamečio berniuko dienoraščiai, rašyti tremtyje, Sibire, vėliau papildyti atsiminimais, kuriuos paauglys užrašė pabėgęs iš tremties į Lietuvą. Juose atsiskleidžia berniuko brendimas: kaip naivus svajotojas ir nuotykių trokštantis paauglys dėl gyvenimo sunkumų, darbo sovchoze, nepriteklių ir netikėčiausių nuotykių pakliuvęs tarp tikrų nusikaltėlių tampa aštuoniolikamečiu beveik subrendusiu vyru. Tik sulaukęs žilos senatvės Algimantas Katilius sumanė savo dienoraščius paskelbti plačiai visuomenei. Jo sumanymą padėjo įgyvendinti dukterėčia Rasa Katiliūtė – Bačiulienė. Ji pasakojo, kad dėdė, dar tada paauglys, rašė dienoraščius ant laikraščių, kalendorių, ant bet kokių popieriaus lapelių, o kai nebeturėdavo ant ko rašyti, rašydavo tarp jau parašytų eilučių. Rašė pieštuku, o kai nebeturėdavo kuo rašyti,  iš suodžių gamindavosi rašalą. Antrajame knygos tome aštuoniolikametis paauglys pasakoja apie savo gyvenimą besimokant Utenos berniukų gimnazijoje 1948–1951 metais, per patį Stalino režimo įkarštį, kai buvo įvykdytas ne vienas šiurpus nusikaltimas prieš lietuvių tautą. Leidinys skirtas plačiam skaitytojų ratui, tačiau ypač svarbus jaunimui. Jie girdi bendraamžio pasakojimą, kaip sovietmečiu buvo varžoma žmogaus ir žodžio laisvė, kaip jaunas žmogus buvo verčiamas laviruoti tarp sovietinės represijos pinklių ir deginančio troškimo kovoti už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę.

Susitikimo metu viešnia pravedė interaktyvų užsiėmimą ,,Gyvoji istorija. Nepilnamečiai tremtiniai Sibire“. Suskirsčius moksleivius į dešimt komandų, davė užduotį perskaityti knygos ištrauką ir pagal ją pateikti klausimą visai auditorijai. Mokiniai noriai įsijungė į  žaidimą. Šis knygos pristatymo būdas leido vaikams giliau įsijausti į to meto tremtinių patirtus gyvenimo sunkumus. Ypač aštriai nupasakoti vaizdai, kaip žmonės badavo, svajodavo gauti nors trupinėlį duonos, kaip šaldavo per žiemas, kaip dirbdavo sunkius alinančius darbus. Už teisingai atsakytus klausimus komandos gavo taškus, o daugiausia taškų surinkusioms viešnia įteikė Vilniaus Universiteto prizus. Susitikimas moksleiviams paliko gilų įspūdį, jie sužinojo to meto realijas, susipažino su istoriniais faktais, 1948 ir 1949 metais vykdytais trėmimais, sovietinėmis švietimo ir pinigų reformomis, taip pat KGB saugumo metodais ir partizanų kovos ypatumais. Dėkojame Rasai Bačiulienei už įdomų knygos pristatymą.