Triukšmo supratimas – tylesnės ir sveikesnės aplinkos link
Kiekvienais metais balandžio mėnesį visame pasaulyje minima triukšmo supratimo diena. Didžiausiais dirbtiniais triukšmo šaltiniais laikomos gatvės, oro uostai, geležinkeliai, automobilių stovėjimo aikštelės, buitinė, pramoninė, komercinė veikla ir pan. Todėl kasmet gyventojai raginami bent vieną dieną pasivaikščioti, o ne važiuoti transportu, susikaupti, patylėti ir kitais įmanomais būdais sumažinti keliamą triukšmą.
Kas yra triukšmas, kaip nuo jo apsisaugoti patiems ir netrikdyti aplinkinių ramybės, pataria Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai.
Kas yra triukšmas
Šiandieninis žmogus vos atsibudęs patenka į garsų pasaulį – ryte jį dažniausiai žadina žadintuvo skleidžiamas triukšmas, už lango – foninis miesto transporto keliamas triukšmas. Bent pusę dienos kambaryje ar ausyse (per ausinukus) groja muzika, pusę vakaro „kalba“ ar „groja“ televizorius, triukšmauja kaimynai ar gretimame name įsikūrę linksmybių mėgėjai. O kur dar ventiliatorių, kondicionierių ir kitų gamybinių įrenginių monotoniškas zirzimas, gaudimas ir kiti nuolatiniai civilizuoto pasaulio palydovai?!
Kaip matyti, esame apsupti įvairiausio stiprumo garsų. Kai kurie jų yra malonūs, netrikdantys, kai kurie kelia susierzinimą, nuovargį ar net skausmą. Paprastai garsai, sklindantys iš įvairių (natūraliųjų ir dirbtinių) garso šaltinių, kurių žmogus nepageidauja girdėti, ir vadinami triukšmu.
Triukšmo poveikis sveikatai
Ne visi žmonės vienodai gerai girdi, ne visi vienodai jautrūs aplinkos veiksnių poveikiui. Tad ir triukšmas, net ir neviršijantis nustatytus normatyvinius dydžius, daliai žmonių gali sukelti dvasinį ar fizinį diskomfortą arba net ir rimtus sveikatos sutrikimus, o kiti nejaus jokio neigiamo poveikio. Pavojingiausios klausai yra mikrotraumos ir traumos, kurių mes negalime išvengi dėl šiuolaikinio pasaulio triukšmo, nes garsai supa mus nuolat ir kartais būna neprognozuojami.
Triukšmo poveikis žmogaus organizmui gali būti tiesioginis/specifinis ir netiesioginis/nespecifinis. Tiesioginis specifinis neigiamas triukšmo poveikis dažniausiai siejamas su klausos ir klausos organų pažeidimais, kuriuos sukelia labai stiprūs garsai, pavyzdžiui, kylančio reaktyvinio lėktuvo variklių sukeltas garsas, sprogimo garsas ir t.t.
Netiesioginis nespecifinis neigiamas poveikis dažniausiai siejamas su kitų žmogaus organizmo sistemų pakenkimu (centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių), tai gali būti: galvos skausmas, nemiga, cypimas ausyse, nesugebėjimas susikaupti, sumažėjęs protinis ir fizinis darbingumas ir t.t. Netiesioginį triukšmo poveikį sveikatai sukelia ne tokie stiprūs garsai, tačiau jų žalos dydis žmogaus organizmui tiesiogiai priklauso nuo trukmės.
Šiuo metu yra nustatyti tokie leidžiami triukšmo dydžiai mūsų gyvenamosiose patalpose: dienos metu – 45 dB, vakaro (nuo 18 val. iki 22 val.) – 40, nakties (nuo 22 val. iki 6 val. ryto) metu – 35 dB.
Kaip apsisaugoti nuo triukšmo
Triukšmas gali būti labai įvairus tiek savo kilme, tiek pobūdžiu. Pagal pobūdį skiriamas nepertraukiamas, nepastovus ir impulsinis triukšmas. Pagal kilmę triukšmas gali būti gamybinis-komercinis, transporto, statybų, laisvalaikio (renginių, eisenų, kitos laisvalaikio veiklos keliamas triukšmas). Iš gyvenamųjų patalpų sklindantis triukšmas, paprastai sutrikdantis kaimynų ramybę, vadinamas buitiniu triukšmu.
Toks klasifikavimas tampa aktualus tuomet, kai kalbame apie apsisaugojimą nuo triukšmo. Mat nuo skirtingo triukšmo gyventojams apsisaugoti padeda skirtingos valstybės institucijos. Į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą reikėtų kreiptis, susidūrus su gamybiniu-komerciniu triukšmu, sklindančiu iš stacionarių triukšmo šaltinių. Per 2014 m. į įstaigą dėl triukšmo kreipėsi 107 gyventojai.
Tirdami gyventojų skundus specialistai atlieka tyrimus gyvenamojoje aplinkoje, nustato triukšmo stiprumą bei nurodo triukšmo valdytojui (veiklos vykdytojui) taikyti triukšmo mažinimo priemones, vėliau kontroliuoja, kaip šios priemonės įgyvendinamos.
Dėl kitokios kilmės triukšmo gyventojai gali kreiptis į kitas įstaigas, pavyzdžiui, dėl statybinio, transporto triukšmo – į Vilniaus savivaldybę, dėl buitinio – į viešosios tvarkos prižiūrėtojus.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį, kad triukšmą kontroliuoti ir mažinti gali kiekvienas. Norėdami patys apsisaugoti nuo triukšmo ir jo sukeliamų neigiamų padarinių sveikatai, venkime triukšmingų renginių, naudokime klausos apsaugos priemones (pjaudami žolę, atlikdami statybos ar remonto darbus ir pan.). Norėdami nuo triukšmo apsaugoti kitus, atkreipkime dėmesį, ar mūsų keliami garsai netrikdo artimųjų, kaimynų.
Geriausiai nuo triukšmo apsisaugosime ir apsaugosime kitus, jei vadovausimės pagarbos vienas kitam principu, o susidūrę su triukšmu, su juo kovosime nekeldami dar didesnio triukšmo.
