Tūbinėse atidengtas Vytauto Didžiojo paminklas

Sekmadienį Tūbinių kaime vyko dviguba šventė: Kryžiaus išaukštinimo atlaidai ir Vytauto Didžiojo paminklo atidengimo ceremonija. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčioje, o baigėsi grupės „Jonis“ koncertu.

Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejui skirtas paminklas Tūbinių kaime buvo pastatytas 1930 m., o apie 1964 m. sunaikintas. Netoli tos vietos yra išlikęs tuo laikotarpiu sodintas ąžuolas. Amžininkų liudijimais, betoninis paminklas buvo tradicinės trikampės formos, kurio viršūnę puošė geležinis kryžius – saulutė. Įdomu tai, kad šį kryžių rado vietos gyventojas ir jį išsaugojo iki šių dienų.

Paminklas yra svarbus istoriniu požiūriu. Jis žymi LDK sukūrimą, kovas už nepriklausomą Lietuvą, valstybės atkūrimo etapus – 1918 m. ir 1990 m. Svarbus ir pats Tūbinių miestelis. Jo istorija neatsiejama nuo 1830-1831 m. sukilimo įvykių Žemaitijoje.

Šiuolaikinių formų paminklas, atspindintis šiam laikmečiui aktualią laisvos valstybės esmę ir svarbą ateitiems kartoms, pastatytas prie Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčios. Ši vieta yra strategiškai patogi Tūbinių kaimo bendruomenei, gerai pasiekiama tiek atvykstantiems automagistrale Kaunas-Klaipėda, tiek rajoniniu keliu Šilalė-Kaltinėnai.

Paminklo atstatymo iniciatorius –  tūbiniškis Benjaminas Bendikas. Prie šios idėjos įgyvendinimo prisidėjo Tūbinių kaimo bendruomenė, buvę ir esami kaimo gyventojai, kurie dar ir aukojo savo asmeninių lėšų. Finansinę paramą atstatant paminklą skyrė ir Žemės ūkio ministerija, Šilalės rajono savivaldybė, kiti rėmėjai.

Vytauto Didžiojo paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo meras Jonas Gudauskas, mero pavaduotojas Valdemaras Jasevičius, Administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus, direktoriaus pavaduotoja Vera Macienė, žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis, Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Stasys Lidžius, Tūbinių kaimo bendruomenės pirmininkas Aurimas Lukoševičius, Šilutės rajono kraštotyros draugijos pirmininkė Regina Meškauskienė, Heraldikos komisijos pirmininkas Aidas Baškys, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis ir kiti svečiai.

Paminklą atidengė meras Jonas Gudauskas, paminklo atstatymo iniciatorius Benjaminas Bendikas ir tūbiniškė Zita Katauskienė. Pastarosios šeima net tris dešimtmečius saugojo Vytauto Didžiojo paminklo dalį – saulutę, kuri perduota Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus direktorei Sonetai Būdvytienei.

Atkurtą Vytauto Didžiojo paminklą pašventino Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios ir Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčios klebonas, kanauninkas Algis Genutis.

Ceremonijos metu už nuoširdžią pagalbą atkuriant Vytauto Didžiojo paminklą, siekį išsaugoti ir įprasminti istorinę atmintį, atsidavimą ir meilę gimtajam kraštui meras Jonas Gudauskas padėkos raštus įteikė Tūbinių seniūnaitijos seniūnaičiui Vladui Montrimui ir Katauskų šeimai, o už paminklo projekto parengimą – architektui Antanui Plaipai.

Savivaldybės vadovas J. Gudauskas taip pat įteikė Lietuvos Respublikos kultūros ministro Šarūno Biručio padėkos raštus paminklo atstatymo iniciatoriui Benjaminui Bendikui ir prie atstatymo darbų ženkliai prisidėjusiai Savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos vyr. specialistei Jurgitai Viršilienei.

Paminklo atidengimo ceremonijos pabaigoje simboliškai pasodintas ąžuoliukas.

Renginį vedė Šilalės kultūros centro direktorius Antanas Kazlauskas, grojo šio centro orkestras, vadovaujamas Zigmo Levicko.

Rimos Norvilienės nuotraukos.