Tunelis į Kuršių neriją lieka vienintele alternatyva
Vakar žiniasklaidos priemonės nušvietė Rusų skundo iššauktą UNESCO specialistų vizitą į Kuršių neriją ir pateiktą vertinimą dėl tilto, kuris, pasak UNESCO atstovų, negali būti statomas šioje vietoje. Neringos meras Darius Jasaitis dar kartą užsiminė apie tunelį, kuris, po UNESCO išvadų, lieka vienintele įmanoma jungtimi tarp Kuršių nerijos ir Klaipėdos. Asociacijos „Metro sąjūdis“ specialistai jau ilgiau nei metus dirba ties tunelio į Kuršių neriją idėja, todėl pateikiame tunelio prieš tiltą privalumus.
Tunelis nesukuria vizualinės taršos. Skirtingai nei gremėzdiška aukštai virš vandens sumontuota tilto konstrukcija, kompaktiškas tunelis po vandeniu nedarytų jokios įtakos kraštovaizdžiui.„Metro sąjūdžio“ siūlomas tunelio variantas būtų tokių gabaritų, kad juo marias kirsti galėtų tik pėstieji, dviratininkai, lengvieji automobiliai ir autobusai, bet ne sunkiasvorė technika. Todėl net teoriškai nebūtų galimybės Kuršių nerijai tapti tranzitine vieta į Kaliningradą.Įrengti tunelį kainuotų net tris kartus pigiau, nei pastatyti tiltą. Uosto vystytojai planuoja mariose įrengti sūraus vandens barjerą, kurio viršumi galėtų eiti kelias. Taip gerokai sutrumpėtų paties tunelio ilgs, kurio įrengimas dėl nedidelio marių gylio kainuotų nebrangiai, lyginant su analogiškais tuneliais Europoje.Dalis sutaupytų pinigų, kurie dabar išleidžiami keltų eksploatacijai, pastačius tunelį turėtų būti paskirti aplinkosauginės veiklos projektams finansuoti. Teritorija prie tunelio Klaipėdos pusėje taptų palankia erdve verslui vystyti. Tokioje teritorijoje galėtų atsirasti rekreacinės, pramoginės ir prekybinės zonos, steigtis viešbučiai.
Suprojektuoti ir įrengti planuojamą tunelį kainuotų apie 20 mln. eurų. Darbai truktų dvejus metus.
