Turininga vasaros pradžia
Vasarai prasidėjus Varėnos viešoji biblioteka ne kartą kvietė vaikus gilesniam vaikų poeto Martyno Vainilaičio kūrybos ir aplinkos, tapusios poeto įkvėpimo šaltiniu, pažinimui.
Vyko du nuotaikingi muzikiniai-literatūriniai šeimadieniai su „Vėjų teatro“ aktoriais Pijumi Narijausku ir Greta Šepliakovaite. Aktoriai deklamavo M. Vainilaičio eilėraščius „Ateikit, – niekad neapvilsiu“, „Į Varėną“, „Mano dzūkiška skaičiuotė“, „Žiogų smuikeliai“, mokė skaičiuočių, kartu su vaikais dainavo dainas „Senelio kalba“, „Tilingu talangu“, „Cha Cha Cha“ poeto žodžiais. Dalyviai kartu su aktoriais grojo tamburinais, mėgdžiojo aktorių judesius, dalyvavo muzikinėje mankštoje, išbandė kūno perkusiją. Birželio 1-osios dienos šeimadienis dėl lietingo ir šalto oro vyko bibliotekoje, o 9-osios dienos renginys – miesto parke.
Nuo 2016 metų tradiciniu tapo žygis į M. Vainilaičio gimtąjį Mergežerį, kur prie suraizgytų sumazgytų žingsnio pločio šaltinėlių, sakais kvepiančioje pirkioje gimė būsimas poetas. „Knygos, tėvo pasakos ir dainos, motulės lopšinės melodija, gamtos artumas ir grožis – štai iš ko susidėjo mano vaikystė“, – rašė M. Vainilaitis. Šiemet žygiavo Varėnos „Ryto“ progimnazijos 3 klasių mokiniai. Žygeiviai, įveikę 5 kilometrų miško kelią, aplankė senąsias Mergežerio kaimo kapinaites ir uždegė atminimo žvakutę ant vaikų poeto Martyno Vainilaičio kapo. Sustojo prie stogastulpio, žyminčio buvusios mokyklos vietą, o gimtojoje poeto sodyboje po trumpos poilsio valandėlės klausėsi padavimo apie Mergežerį, poeto kūrybos simbolį Strazdanotą Berniuką, M. Vainilaičio eilėraščių, eilėraščių-mįslių, dalyvavo trumpoje viktorinoje. Sugrįžus, išmaniosios programėlės parodė – nueita daugiau nei 16 tūkstančių žingsnių!
Populiarėja ir kitas žygis. Pirmą kartą jis vyko 2014 m., o nuo 2020 m. pradėta jį organizuoti reguliariai. Saulėtą birželio 7-ąją iki Naujųjų Valkininkų vaikai vyko traukiniu. Apžiūrėjo bibliotekoje veikiančią Lietuvos vaikų piešinių parodą lietuvių mitologijos motyvais, po to pėsčiomis traukė į Vaitakarčmio kaimą, apie kurį poetas rašė: „turiu tokį „Ežio dvarą“ netoli Valkininkų. Ten mažas namelis ir nemažai ežių, todėl „Ežio dvaru“ vadinamas. Aplink namelį prisodinta daug daug medžių. Jie dideli, kamienai apsamanoję. Ten leidžiu visas vasaras, rašau. Lyg išsipildžiusi svajonė – būti ten, kur daug medžių, ir rašyti…“ Praėję senoviniu grindiniu – karališkuoju keliu, kuriuo keliaudavo Barbora Radvilaitė ir daugybė Lietuvos didikų, pasiekė Pūčkornių kaimą, kuriame iki 18 a. veikė ginklų kalykla, tiltu persikėlė į kitą Spenglos upės krantą. „Ežio dvare“ žygeivius pasitiko poeto žmona Sofija Vainilaitienė. Čia taip pat skambėjo eilės, prisimintas poetas, apžiūrėtas jo darbo kambarys, kuriame įkurtas muziejus, gėrėtasi sodybos skulptūrų parku, nuostabia gamta.
Visos šios veiklos yra Varėnos viešosios bibliotekos projekto „8-asis respublikinis vaikų meninės kūrybos festivalis „Susitikimas Ežio dvare“ dalys. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė.
