Apytalaukio dvaras. Dvaras Kėdainių rajone, Apytalaukio kaime. XVII a. pradžioje P. Šiukšta pastatė pirmuosius mūrinius rūmus. Rūmai Zabielų iniciatyva 1850 m. ir 1880 m. perstatyti, 1880 m. turbūt pagal lenkų architekto kalba Kozlovskio projektą. Priešais rūmus įrengtas dekoratyvinis baseinas, o į pietryčius nuo rūmų – tvenkiniai. 1819 m. įkurtas ir XIX a. viduryje išplėstas 10,8 ha ploto parkas, turintis angliškojo parko bruožų. Dalį išlikusių dvaro baldų saugo Kėdainių muziejus. 1976 m. juose įsikūrė psichoneurologinis internatas. Apytalaukio dvaro rūmuose buvo įsikūręs Kėdainių pensionatas. Nuotraukų galerija.

Aristavos dvaras. Dvaras buvo Aristavoje. Pirmą kartą Aristavos dvaras minimas Vartbergės kronikoje 1371 m. kaip bajoro Algimanto (Algemino) dvaras, kurį užpuolė kryžiuočiai. Sovietmečiu dvaras perkeltas į Lietuvos liaudies buities muziejų, tačiau neparuoštas ekspozicijai. Dvaro rūmai buvo mediniai, vieno aukšto. Beveik visi kambariai (salonai, svečių kambariai, miegamieji, biblioteka) atrodė gana kukliai. Vertingiausias buvo valgomojo interjeras.

Bartkūniškio dvaras. Yra Bartkūniškio kaime, Kėdainių rajone. Išlikę gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, vandens malūnas (ant Šušvės kranto). Pirmasis paminėtas dvaro savininkas – Sodoras. Vėliau dvaras atiteko jo žentui Jacunskui (1881–1931). Vėliau dvaras atiteko Zulonui (1931–1951). Šiuo metu malūne (sodyba „Senas malūnas“) teikiamos kaimo turizmo paslaugos.

Dotnuvos dvaras. Dvaras įsikūręs maždaug už 3 km į šiaurę nuo Dotnuvos miestelio. XVI a. pastatytas Akademijos miestelio vietoje. Miestelis pavadinimą gavo dėl 1924 m. čia įsteigtos Žemės ūkio akademijos, o ilgainiui Akademija imtas vadinti ir pats dvaras. Šis pavadinimas liko ir po to, kai 1945 m. Žemės ūkio akademija buvo iškelta į Kauną.

Kalnaberžės dvaras. Dvaro pastatų kompleksas (dvaro rūmai, arklidės, kluonas, tvartas ir rūsys) Kėdainių rajone, Kalnaberžėje, 12 km į šiaurės rytus nuo Kėdainių. Kalnaberžė pirmą kartą paminėta 1371 metais H.Vartbergės Livonijos kronikoje. Kalnaberžės dvarą XVII–XVIII a. valdė Radvilos, XIX a. jis atiteko Čapskiams, įvedusiems sunkią baudžiavą ir garsėjusiems žiaurumu. Dvaras yra įregistruotas Kultūros vertybių registre. Turto banko 2022 m. organizuotame aukcione, dvaro kompleksas  buvo parduotas už 20 tūkst. eurų didesnę nei pradinė kainą – 73 tūkst. eurų.

Kėdainių dvaras. Dvaras buvo Kėdainiuose. Spėjama, kad pirmasis Kėdainių savininkas Radvila Astikaitis apie XV a. vidurį ant stataus ir vaizdingo kairiojo Nevėžio kranto pastatė dvarą. Tarpukariu rūmuose veikė mokytojų seminarija, melioratorių mokykla. II pasaulinio karo metu vokiečiai dvarą susprogdino.

Labūnavos dvaras. Dvaras buvo Labūnavoje. Žinomas nuo XVI amžiaus. Nuo seniausių laikų Labūnavos dvaro teritorijoje buvo išlikę bokštai su storomis 1 m storio ir 6 m aukščio mūro sienomis. Jų viduje buvo trijų aukštų patalpos. Labūnavos dvaro bokšte po karo gyveno dvi šeimos pas kurias 1946 m. gruodžio 24 d. iš miško švęsti Kūčių ir Šv. Kalėdų grįžo Lietuvos laisvės gynėjai. Bokštą apsupus rusų kareiviams dvi dienas vyko susišaudymas. Rusai negalėdami partizanų paimti į nelaisvę gyvų, bokštą antrąja Kalėdų dieną padegė. Bokštui liepsnojant, viduje tarp aukštų buvusios grindys įgriuvo, visi viduje buvę žmonės sudegė. Bokštas restauruotas. Išlikęs tik dvaro bokštas ir medžiotojų namelis.

Lančiūnavos dvaras. Dvaras yra Lančiūnavoje. Dvaras minimas nuo XVI a. pabaigos. Centrinę dalį akcentuoja įgilintas portikas su dviem kolonomis. Dvarą supa geometrinio tipo parkas, liepų alėja veda į buv. dvaro palivarką. Kurį laiką veikė dvaro mokykla. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas, rūmuose įsteigta dvimetė žemės ūkio mokykla. 1958 m. ši mokykla pertvarkyta į technikumą, o 1990 m. – vėl į žemės ūkio mokyklą. Išlikęs parkas (užveistas XIX a.), dvaro svirnas su laikrodžio bokštu.

Paberžės dvaras (arba Šilingo dvaras). Dvaras Paberžėje, dabartiniame Kėdainių rajone. Dar vadinamas Šilingo vardu, nes jį 1793 m. pastatė baronas Šilingas. Dabar Paberžės dvaro sodyboje – vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus. Muziejų supa gražus parkas, kuriame stūkso tautodailininko Genriko Galvanausko sukurtos medžio skulptūros, skirtos žuvusiems sukilėliams iš Paberžės apylinkių. Vyksta muzikiniai vakarai, susitikimai, šventės.

Pavermenio dvaras. Dvaras yra buvęs Pavermenyje. Rašytiniuose šaltiniuose Pavermenio dvaras minimas nuo 1585 m. Rūmai klasicistinio stiliaus. Išlikę dvaro rūmai, klėtis, ledainė, sena liepų alėja, parkas. Pokario metais buvusio dvaro rūmuose įkurta mokykla, kuri veikė iki 1983 metų. Dvaro teritorija dabar yra privati valda.

Pašušvio dvaras. Dvaras buvo Pašušvyje, netoli Šušvės upės. Nuo XVI a. minimas dvaras ilgą laiką priklausė Pilsudskiams. Dvare gyveno maršalo J. Pilsudskio senelė Teodora Butlerytė-Pilsudskienė (1811–1886), palaidota Pajieslio bažnyčios kapinėse (fundavo Pajieslio bažnyčią). Išlikęs parkas, apgriuvę neogotikiniai dvaro vartai. Parke yra I pasaulinio karo rusų kareivių kapai.

Sirutiškio dvaras. Dvaras buvo Sirutiškyje. Sirutiškio dvaras iki XVIII a. vadintas Panevėžiu. XVIII a. pradžioje dvarą įsigijo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenės atsargos karininkas Simonas Sirutis, kuris praminė dvarą Sirutiškiu. Rūmai gerokai nukentėjo nuo istorijos audrų, tačiau išliko šiam stiliui būdingas kreivų linijų ritmas, gausi ornamentika. Dabar parkas yra tvarkomas, tačiau rūmai avarinės būklės. Dvarą įsigijęs Viktoras Uspaskichas.

Šlapaberžės dvaras. Dvaras Kėdainių rajone, Šlapaberžėje. Išliko XIX a. pradžioje statyto Gintautų-Dziaveltovskių dvaro rūmų fragmentai ir parkas. Rūmų būta dviejų aukštų su trijų aukštų rizalitu. 1863 m. sukilimo metu rusų armija sugriovė kairį rūmų sparną, o už dalivavimą sukilime dvaras buvo nusavintas. Apie 1870 m. dvarą nusipirko Vladislovas Kvinta, o jį valdė jo vyresnysis sūnus Mykolas. Jis atstatė apgriautą dvarą, vietoj sugriauto sparno įrengė verandą su baliustrada viršuje.