Bajoriškių palivarkas. Palivarkas Utenos rajone, Bajoriškių kaime. Tarpukariu palivarkas priklausęs Ušackų (buvusio URM ministro) giminei. Tarybiniais metais rūmai buvo perdaryti į poilsio namus, šiuo metu pastatai yra sudegę.

Bikuškio dvaras. Dvaras Utenos rajone, netoli Sudeikių. Rašytiniuose šaltiniuose dvaras minimas jau XIV a. viduryje. Anksčiau dvarui priklausė septyni aplinkiniai kaimai, veikė spirito gamykla, didžiulė kalvė. Dvarui priklausė daugiau nei 500 ha žemės. Dvare vyksta tapytojų plenerai, profesionalaus teatro spektakliai, simfoninės muzikos koncertai. Veikia meno galerija, taip pat kuriamas granito skulptūrų parkas.

Degsnio dvaras. Dvaras Utenos rajone, Degsnio kaime, į pietus nuo Antandrajos. Pirmieji užfiksuoti dvaro šeimininkai buvo Kozielos-Poklevskiai (lenk. Koziełł-Poklewski) – kalbama, kad jie gyvenę čia nuo Ivano Rūsčiojo (1530-1584) laikų, tik vėliau priėmę katalikybę. Šiuo metu išlikęs nerestauruoti centriniai dvaro rūmai ir pagalbiniai pastatai. Dvarui priklausė 63 valakai žemės, 7 ežerai, 2 palivarkai, 7 kaimai. Dvaro laukuose yra 3 piliakalnėliai, kalbama, kad likę nuo kovų su Livonija.

Jotaučių dvaras. Dvaras Utenos rajone, Jotaučių kaime. XVII a.–XIX a. dvarą kartu su Degsnio dvaru, Kastulyne valdė Kozielos-Poklevskiai, bendras žemės plotas siekė 1240 dešimtinių, Jotaučių dvare buvo 550 ha.

Leliūnų dvaras. Dvaras buvo Leliūnuose. Minimas XVII a. pradžioje. Išlikę dvaro rūmai miestelio šiauriniame pakraštyje, Topolių g. 27. Yra seno parko pavienių medžių, du tvenkiniai. Kolūkių laikais dvare buvo įkurta Leliūnų kolūkio kontora, o šiuo metu dvaras priklauso privačiam savininkui.

Noliškio dvaras. Dvaras Utenos rajone, Noliškio kaime. Vietovė pirmą kartą paminėta kryžiuočių ordino dokumentuose. Išlikę tik pagalbiniai pastatai.

Saldutiškio dvaras. Dvaras buvo Saldutiškyje. Minimas nuo XVIII a. pabaigos. Priklausė Jaloveckiams. Sovietmečiu dvaras priklausė valdžios įstaigoms. Išlikęs parkas. Buvusiame dvaro parke buvo Meilės alėja, šiuo metu apleista ir netvarkoma.

Tauragnų dvaras. 1387 m. Tauragnų pilis ir dvaras priklausė Vilniaus vyskupijai, kuri jį išlaikė iki XVIII a. pabaigos. 1792 m. buvo Tauragnų dvaras, veikė alaus darykla, degtinės varykla ir kelios smuklės, priklausiusios Vilniaus vyskupui. Vėliau dvaras priklausė grafams Puslovskiams. 1885 m. dvarą nupirko Karolis Gineitis. Vieta, kur buvo alaus darykla ir spirito varykla, šiandien vadinama Pravarais.

Utenos dvaras. Valdovo stalo dvaras, kurio valdytojai fiksuoti nuo XV a. pabaigos iki XX a. pradžios. Dvaro valdos išsidėstę dabartinio Utenos m. vietoje ir apylinkėse. Iki šių dienų išliko prie pat dvaro buvęs kumetynas (vėliau ubagynas), prie kapinių ir dvaro – senos liepos, prie kurių stovėdavę loviai baudžiauninkams plakti. Liko tvartas, klojimas. Neseniai nuversti raudoni dvaro vartų stulpai, buvę prie pat dabartinės Špokinės.

Užpalių dvaras. Dvaras yra Užpalių miestelyje, Utenos raj. Dvaras buvo karališkasis, tačiau jo valdytojai keitėsi. Šiuo metu yra išlikęs tik mūrinis Užpalių dvaro pastatas, tačiau jo amžius neviršija 200 metų.

Vaikutėnų dvaras. Dvaras Utenos rajone, Vaikutėnų kaime. Tarybiniais metais dvaro pastatuose veikė kooperatyvo administracija, paskui gyvenamasis pastatas buvo nugriautas. Šiuo metu yra išlikę dvaro arklidė, jauja, kumetynas, karvidė. Taip pat likusi dalis dvaro parko – apie 0,5 ha apaugusi medžiais. Dabar pastatus valdo ūkininkas Stanislovas Vaškevičius. Vyžuonėlių dvare gyveno Mariana Veriovkina, dailininkė, I. Repino mokinė. Čia, pas savo mokinę, buvo užvažiavęs ir pats I. Repinas.

Vyžuonėlių (Blagodat) dvaras. Dvaras Utenos rajone, Vyžuonėlėse. Vyžuonėlių dvaras įkurtas XIX a., atkirtus nuo Vyžuonų dvaro grafo E. Čapskio žemės. Išlikęs dvaro parkas, keletas statinių, medinis, rusiškai ornamentuotas gyvenamasis pastatas, karietinė, tvartas, du kluonai, arklidė, kumetynas. Dvare buvo Vladimiro pastatytas paminklas arkliui – išgelbėtojui. Tai akmuo, kurį vėliau įmūrijo į pamatus netolimas kaimynas.

Vyžuonų dvaras. Dvaras Utenos rajone, Vyžuonose. Pirmasis dvaro valdytojas buvo Kristinas Astikas. Už tarnystę Vytautui Didžiajam jis, kartu su žemėmis Vyžuonų krašte, dovanų gavo ir pačias Vyžuonas. Išlikę tik pagalbiniai dvaro statiniai (klojimai, sandėliai, kumetynas, tvartas, spiritinė, kalvė ir kiti).