Sirvėtos regioninis parkas įsteigtas 1992 metais, siekiant išsaugoti Švenčionių krašto Dauguvos ir Žeimenos upių moreninės takoskyros kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Regioninio parko plotas – 8754,66 ha. 86% parko ploto yra Švenčionių rajone, Vilniaus apskrityje, o 14% – Ignalinos rajone, Utenos apskrityje.

Sirvėtos regioninis parkas išsiskiria raiškiai kalvotu Švenčionių aukštumos reljefu, kuriame išsibarstę kaimai, pavienės sodybos, piliakalniai, pilkapiai, alkakalniai, unikalūs medžiai senoliai ir nenuilstantys šaltiniai. Kone kiekviena vietovė yra apipinta legendomis ir padavimais…

Šiaurinėje Sirvėtos regioninio parko dalyje yra aukščiausias Švenčionių aukštumos taškas – Nevaišių kalva (289 m). Sirvėtos regioninio parko gamtos objektai – ilgaamžiai, savo forma unikalūs Adamavo ir Stanislavavo ąžuolai, Liepų pavėsinė, Lino verdenės šaltinis – respublikinės reikšmės gamtos paminklas, svarbus tiek gamtiniu, tiek istoriniu-mitologiniu aspektais.