Turizmo taryba kreipėsi į Vyriausybę dėl lėšų mašalams naikinti
Dėl palankių gamtinių sąlygų šiais metais Pietų Lietuvoje kraujasiurbių mašalų populiacija buvo itin gausi. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas dar šių metų ankstyvą pavasarį, kaip ir kelis metus prieš tai, akcentavo galimą problemos mastą, tačiau argumentai ir vėl nebuvo išgirsti – upinių mašalų naikinimo programai 2015 metams finansavimas iš valstybės biudžeto nebuvo skirtas. Per penkerius metus parašiusi daugiau kaip 30 prašymų įvairioms institucijoms, Druskininkų savivaldybė nežada sustoti – ir toliau bus siekiama atnaujinti upinių mašalų populiacijos reguliavimą biologiniu preparatu. „Upiniai mašalai aktyvūs birželio pradžioje. Šiuo metu jų nebėra, tačiau tai nereiškia, kad nebėra ir problemos“, – pažymėjo R. Malinauskas.
Meras inicijavo, kad Upinių mašalų problemą svarstytų Alytaus regiono plėtros taryba, o LR Seimo narė Kristina Miškinienė per Vyriausybės valandas ją iškėlė ir Seime. R. Malinausko iniciatyva Dzūkiją kamuojanti problema svarstyta ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje bei Turizmo taryboje.
Turizmo taryba, kurią sudaro turizmo verslo asociacijų ir organizacijų atstovai, įvertino Dzūkijos regione susidariusią situaciją dėl upinių mašalų populiacijos didėjimo. Svarbiausius turizmo plėtros klausimus nagrinėjančios Tarybos nariai praėjusią savaitę kreipėsi į LR Vyriausybę ir pateikė prašymą, kad 2016 metais iš Valstybės biudžeto būtų skirtas finansavimas kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos įvertinimui, biologinio preparato įsigijimui bei jo panaudojimui mašalų populiacijai reguliuoti.
Turizmo taryba pripažino, kad visam pietų Lietuvos turizmo sektoriui upiniai mašalai yra didelė problema. Akivaizdu, kad nesiimant priemonių, upiniai mašalai gali plisti visoje šalyje. 12 metų mašalų populiacija nuosekliai buvo reguliuojama, tačiau nuo 2011 metų, panaikinus apskritis, LR Vyriausybės nutarimu patvirtintai upinių mašalų populiacijos reguliavimo programai valstybės lėšų finansavimas nebeskiriamas. Dėl šios priežasties mašalų populiacija yra padidėjusi – tai daro neigiamą poveikį ir vietiniams gyventojams, ir poilsiautojams.
Mašalų problema Pietų Lietuvos regioną kamavo dar iki pradedant vykdyti upinių mašalų populiacijos reguliavimo programą. Pirmą kartą upinių mašalų populiacijos tyrimams lėšų buvo skirta 1996-aisiais, iki tol Pietų Lietuva kentė itin stiprias kraujasiurbių atakas.
Kaip teigė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, po programos nutraukimo, Druskininkų savivaldybė kasmet po kelis kartus kreipiasi į LR Vyriausybę, Finansų, Aplinkos ministerijas, tačiau į prašymus iki šiol neatsižvelgta. „Druskininkų savivaldybė pati viena išspręsti visam kraštui aktualios problemos negali, tai turi būti daroma Vyriausybės biudžeto lėšomis. Kaip ir anksčiau, savivaldybė galėtų prisidėti, organizuojant transportą ir nuvežant preparatą į Baltarusijos pasienį“, – sakė R. Malinauskas.
LR Aplinkos ministerijos raštuose nurodoma, kad 1999-2010 metais biopreparato „VectoBac 12AS“ panaudojimas naikinant upinių mašalų lervutes IV –V jų išsivystymo stadijoje davė teigiamų rezultatų ir mašalų populiacija sumažėjo iki pavojaus aplinkai nekeliančio dydžio, tačiau pati Aplinkos ministerija lėšų šiai programai niekada nebuvo skyrusi ir neturi galimybių tai daryti. Šio preparato įsigijimui ir panaudojimui 1999 -2010 metais Vyriausybė skyrė 3 milijonus litų.
„Tikimės, kad Druskininkų savivaldybės bei kitų atsakingų institucijų išsakyta nuomonė ir pozicija jau šiais metais bus išgirsta ir kitąmet iš Valstybės biudžeto bus skirtos lėšos upinių mašalų populiacijos tyrimams bei biologinio preparato įsigijimui“, – pabrėžė R. Malinauskas.
