Tvarkingas, be klaidų valgiaraštis – pagarba klientui ir sau
Šiais metais Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja daug dėmesio skiria kavinių bei restoranų valgiaraščių bei viešųjų užrašų kalbai. Šios įstaigos yra gan gausiai lankomos žmonių, tad kalbos klaidos, jei ten jų būna, platinamos.
Per pusmetį nemažai įstaigų patikrinta ir jau galima išskirti, kokios klaidos dažniausios, kurios kavinės geriausios kalbos atžvilgiu. Štai „Beneto karčiamos” valgiaraštis – be priekaištų. Apie tai – kalbos tvarkytojos Rūtos Švedienės straipsnis „Tvarkingas, be klaidų valgiaraštis – pagarba klientui ir sau”.
Paprastai atsakingas arba neatsakingas požiūris būna į viską. Tad jei valgiaraštyje jausi tai: „ai, bus gerai ir taip, koks čia skirtumas…“, ko gero, lauk to požiūrio rezultatų ir patiekalo kokybėje, ir aptarnavimo kultūroje.
„Beneto karčiama“, pagiriamasis žodis Jums!
Buvau labai nustebusi patikrinusi „Beneto karčiamos“ valgiaraštį – nei vienos klaidos nei klaidelės! Viskas kruopščiai ir atidžiai surašyta, netgi smulkmenos: kabutės, brūkšneliai, tarpeliai − ir tie dalykai tvarkingai sudėlioti. Pagarba kavinės vadovui Artūrui Belousovui už atsakingą požiūrį į valstybinę lietuvių kalbą ir klientą, norintį gauti tvarkingą visomis prasmėmis valgiaraštį.
Nors man priklauso surašyti tik kalbos klaidas ir nurodyti per tam tikrą laiką jas ištaisyti, prisipažinsiu, nesusilaikau neparašiusi ir pastabų dėl valgiaraščių, prekių etikečių ir kitų viešųjų užrašų tvarkingumo. Labai malonu matyti, kai užrašuose ne tik nėra klaidų arba jų yra vos kelios nedidelės, bet ir viskas tvarkinga, suvienodinta, susisteminta, gražiai sumaketuota. Kai valgiaraščiai surašomi atmestinai, netvarkingai, chaotiškai, su klaidomis, jaučiama nepagarba klientui. Šiuo atžvilgiu norėčiau pagirti Daivos Gronskienės įmonei priklausiančių Kepinių namų prekių etiketes, kitus užrašus. Tvarkingas ir taip pat be kalbos pažeidimų ir „Raganės“ valgiaraštis.
Kokių klaidų dažniausiai būna valgiaraščiuose?
Labai įvairuoja kabučių rašyba. Lietuviškos kabutės yra tokios „Abc“. Užmirštama, kad simbolinius pavadinimus reikia rašyti kabutėse arba išskirti kitu šriftu ar kita spalva, ar dar kitaip. Pvz., turėtų būti rašoma „Cezario“ salotos / CEZARIO salotos / Cezario salotos.
Simboliniai pavadinimai, sudaryti iš daiktavardžio ar įvardžio kilmininko arba būdvardžio vardininko, visada turi eiti prieš pažymimąjį žodį – gaminio bendrinį pavadinimą, o sudaryti iš nekaitomų žodžių turi būti rašomi po rūšinių pavadinimų. Ne Gira Gubernijos, o „Gubernijos“ gira, ne Kokteilis „Geras“, o „Geras“ kokteilis, ne Kepsnys „Kaimiškas“, o „Kaimiškas“ kepsnys ir pan.
Prekių ir kitų gaminių pavadinimuose derinamasis arba kilmininku išreikštas nederinamasis pažyminys neturi eiti po pažymimojo žodžio, tad ne Karbonadas muštas, o Muštas karbonadas, ne Arbata žalioji, o Žalioji arbata, ne Gėrimai karšti, o Karštieji gėrimai (rūšiai, išskiriamajai daikto ypatybei nusakyti labiau tinka įvardžiuotinė forma).
Turėtų būti rašoma ne Kava „Capučino“ ar CAPUCCINO ar dar kaip nors, o Kapučino kava arba tiesiog Kapučinas, ne Kava Late ar Latte, o Latės kava arba tiesiog Latė. Užsienietiškų sūrių pavadinimai taip pat pritaikomi prie lietuvių kalbos, taigi rašome ne „Su moccarelos sūriu“, o „Su mocarelos sūriu ar „Su mocarela“.
Patarčiau Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje susirasti Svetimžodžių atitikmenų sąrašą su paaiškinimais. Ten rasite ne vieną iš kitų kalbų atėjusį žodį, kuris dabar jau yra pritaikytas prie lietuvių kalbos ir vartotinas adaptuotas arba turi kitą, lietuvišką atitikmenį. Nereiks abejoti, kaip, pavyzdžiui, rašyti itališko skrebučio pavadinimą: bruschetta, brusšeta ar dar kaip. Reikia rašyti štai kaip − brusketa. Štai itališką žodį calzone mes keičiame į perlenktąją picą, o ispanišką guacamole galime vadinti ir avokadų trintiniu, ir gvakamole.
Užraše „Vištienos krūtinėlė kokosų-ciberžolės padaže“ yra dvi klaidelės. Geriau būtų rašyti ne vištienos krūtinėlė, o vištų, ir nereikia brūkšnelio, nes jis nerašomas tarp sintaksiškai lygiaverčių, bet reiškiančių skirtingus dalykus daiktavardžių. Turi būti su kokosų ir ciberžolių padažu arba su kokosiniu ciberžolių padažu.
Dažna klaida: kableliais neišskiriamas išplėstinis pažyminys po pažymimojo žodžio. Rašoma „Lašišos filė troškinta su baltu vynu“, o reikia rašyti „Lašišos filė, troškinta su baltuoju vynu“. Taip pat ne „Kiaulienos nugarinės kepsniukai užkepti konservuotais ananasais-sūriu“, o „Kiaulienos nugarinės kepsniukai, apkepti su konservuotais ananasais ir sūriu“. Kaip matome, čia buvo net trys klaidos. Primintina, kad lietuvių kalboje veiksmažodis užkepti (užkepa, užkepė) nevartotinas reikšme „kiek pakepti, paskrudinti“, šia reikšme vartojamas žodis apkepti. Taip pat reiktų vartoti žodį apkepėlė, o ne užkepėlė.
Nemažai valgiaraščiuose būna ir elementarių gramatikos ir rašybos klaidų: šaltibarkščiai, greipurtai, gargastės, dėgtinė, vermišeliai.
Reiktų įsidėmėti, kad po žodžių santrumpų rašomas taškas, o po tarptautinių ir simboliais laikomų santrumpų taško nereikia. Tad po santrumpų Eur, kg, g, l, mg ir pan. taškai nededami, bet dedami po santrumpų, tokių kaip šios: sūd., šald., š. rūk.
Ir nemaišykite švž. su šv. Cepelinai verdami ne iš šventų (šv.), o iš šviežių (švž.) bulvių!
