Tylos ir senovės ieškojimai

Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta Henriko Gudavičiaus, Algimanto ir Mindaugo Černiauskų knyga „Tylos ir senovės ieškojimai“, išleista Merkinės kraštotyros muziejaus. Atvyko knygos autoriai Henrikas Gudavičius, Algimantas Černiauskas, gamtos mokslų daktaras Mindaugas Lapelė, Merkinės kraštotyros muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas.

Svečiai kalbėjo, jog ši knyga yra trečioji laiškų iš kaimo dalis, apimanti 2017–2019 metų Henriko Gudavičiaus dienoraščius (ankstesnės knygos „Laiškai iš kaimo“, „Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus“), kurioje tekstus papildo Algimanto ir Mindaugo Černiauskų nuotraukos.

„Šiame renginyje pristatoma knyga, dėl kurios nereikės atgailauti. Joje viskas tikra. Ji iš tų, kurios pavadinimas nusako turinį. Skirta tiems, kas domisi gamta, istorija, filosofija, etnografija, tačiau labiau subalansuota vyresnio amžiaus žmonėms. Ji suvienija dvi paraleles: laiškus iš kaimo, kuriuose aprašyti gamtos stebėjimo įspūdžiai, ir jautrius kaimo žmogaus gyvenimo vaizdus, pagautus objektyvu. Tris knygos autorius sieja didelė sielų bendrystė: žemaitis ir du aukštaičiai nepailstamai gėrisi Dzūkija. Šie trys užeiviai jau senokai tapo vietiniais. Kai ateinama atvira širdimi, su meile ir pagarba kraštui, tada ir tampama vietiniais, ir gimsta knygos apie didelius ir mažus atradimus“, – liudijo M. Lapelė.

H. Gudavičius, vienas iš Dzūkijos nacionalinio parko kūrėjų, pašventęs parkui daugiau nei trečdalį gyvenimo, o dabar Liškiavoje puoselėja savo iniciatyva ir pastangomis įkurtą botanikos sodą, populiarina etnokultūros vertybes paties įsteigtame DNP laikraštyje „Šalcinis“, rašo tinklapiui bernardinai.lt, dalinasi žmogaus būties ir gamtos paslaptimis knygose.

„Tie ieškojimai, apie kuriuos užsimenama knygos pavadinime, prasidėjo prieš tris dešimtis metų. Traukė kaimas – stichija, kurios iki šiol dar niekas nepaaiškino, nei mokslas, nei menas. Kalba apie kaimą visada aktuali. Kaimas visada gelbėjo miestą. Ieškojau gražesnio kraštovaizdžio. Žemaitijoje daug įdomybių, bet gamta gana monotoniška. Šatrijos kalva – ir ta nuplikusi, be medžių. Iš Vilniaus į tėviškę negrįžau, kadangi per ją nutiestos dvi elektros linijos. Persikėliau į Merkinę, vieną seniausių Lietuvos miestų, kurio ribas nubrėžia dvi upės Merkys ir Nemunas bei du upokšniai Stangė ir Strauja. Merkinės žmonės nusiteikę mielam bendravimui. Palyginus su Žemaitija, čia visai kitas reljefas, net augmenijos rūšinė sudėtis kitokia. Šiuo metu „savanoriauju“ dviejų hektarų plote“. Liškiava, pasak, autoriaus nuskurdintas kaimas, kadaise turėjęs 800 gyventojų, panaikinta biblioteka, mokykla perkelta į Vilkiautinį, kaimas atskirtas nuo Nemuno upės judriu automobilių keliu. „Kol judu, dar nerašau testamento. Juk negaliu apsimesti senu, turėdamas beveik aštuoniasdešimt metų“, – atviravo H. Gudavičius.

„Man pasisekė, kad 1986 m. apsigyvenau Merkinėje. Ji man atstoja tėviškę. Gimiau Igarkoje, bet negaliu jos pavadinti tėviške. Dzūkijos nacionaliniame parke darbuojasi daug puikių žmonių. O šios naujos knygos herojai – tie, kuriuos sutikome savo kelyje. Tai – Dainavos turtas. Didžiausias džiaugsmas – padaryti gerą nuotrauką. Kaimo žmonės nesibaido nei žurnalisto diktofono, nei fotografo objektyvo. Kai eini pas žmogų kalbėti, fotografuoti, turi jam negailėti laiko. Diena, praleista su gerais žmonėmis, yra puiki diena“, – džiaugėsi Algimantas Černiauskas,

Svečių pasveikinti ir pasidalinti mintimis apie naują knygą atvyko Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius.